Rugpjūčio 12, 2015
Tęsinys: svajonių medaus mėnuo Havajuose (foto dienoraštis)
Kristina Stamp
„Niekas aplink nebesvarbu, tik lauki tos patekančios, lėtai pro debesis besiskverbiančios, ryškiai geltonos saulės." © Autorės nuotr.

Po laukinio Kaua‘i ir Didžiosios salos kraštovaizdžio, Mau’i sala mums pasirodė labai dirbtinai išgrąžinta. Pakrantės užgrūstos privačiomis vilomis arba viešbučiais. Baisu pagalvoti, jei visos salos kada nors praras savo natūralų grožį ir taps tik turtingiesiems įkandama svajone. Nepaisant to, sala tikrai turi kuo didžiuotis. Kiekvieną kartą, kai pradėdavome burbėti, kaip pasiilgom nenuspėjams Didžiosios salos gamtovaizdžio ar laukinės Kaua’i, Mau’i vis sugebėdavo mus nustebinti.

Banglentininkų rojus, Paia, Mau'i sala (Autorės nuotr.). Banglentininkų rojus, Paia, Mau'i sala (Autorės nuotr.).

Vos išvažiavus iš oro uosto, netrukus pasiekėm nepaprastai mielą miestelį Paia, kurio pakrantę skalaujančios krištolo skaidrumo bangos – pasaulino garso buriuotojų ir banglentininkų rojus. Bangos rieda tiesiai į krante išsirikiavusias uolas, bet nutrūktgalviai havajiečiai, įvaldę savo banglentes visai nepaiso tykančių pavvojų. Svarbiausia jiems - atriedančios bangos.

Banglentininkų rojus, Paia, Mau'i sala (Autorės nuotr.). Banglentininkų rojus, Paia, Mau'i sala (Autorės nuotr.).

Banglentininkų rojus, Paia, Mau'i sala (Autorės nuotr.). Banglentininkų rojus, Paia, Mau'i sala (Autorės nuotr.).

Kelias į Haną – vienas smagiausių ir nuostabiausių būdų apkeliauti salą. 7 valandas užtrukusi kelionė privertė mus pamilti Mau’i. Važiuojant stačiais skardžiais ir vingiuotais serpentinais, atsiveria kvapą gniaužiantys vaizdai į vandenyną. Daugybė keliukų, vedančių prie paslaptingų krioklių ar į tropinių miškų ir slėnių gilumą, savo grožiu pakerės kiekvieną. Šis kelias unikalus tuo, kad sujungtas 54-iais vienpusio eismo tiltukais, todėl vairuotojams žioplinėti nevalia. Juokingiausia, kai šiame kelyje susiduria vietiniai havajiečiai su savo beprotiškai dideliais „pikapais”, laisvai sau važiuojantys pačiu skardžio pakraščiu, ir turistai, drebančiom rankom vairuojantys išsinuomotus, ryškių spalvų, dulkėse paskendusius kabrioletus.

Kelias į Haną, Maui sala (Autorės nuotr.). Kelias į Haną, Maui sala (Autorės nuotr.).

Kelias į Haną, Maui sala (Autorės nuotr.). Kelias į Haną, Maui sala (Autorės nuotr.).

Havajiečiai sako, kad „jei nebuvai Haleakala viršūnėj, nematei Mau’i sielos.“ Į Haleakala (liet. Saulės namai) patekti nesunku. Nutiestas kelias vingiuoja tiesiai iki ugnikalnio viršūnės. Aukščiausias taškas – kiek daugiau nei 3 kilometrų aukštyje. Net nesitikėjau pamatyti to, ką pamatėm užkopę į pačią viršūnę. Prieš akis atsiveria nežemiško grožio „žemės mėnulio“ (angl. moonscape) peizažas. Milijono metų senumo Haleakala ugnikalnis - unikalus ir taip stipriai atspindintis mėnulio kraštovaizdį, kad astronautai būtent čia imitavo pasivaikščiojimus mėnulyje, prieš ten iš tiesų nusileidami.

Paskutinę dieną, prieš paliekant Mau’i, kėlėmės 4 valandą ryto, kad nuvažiuotume iki Haleakala viršūnės dar valandą prieš saulėtekį. Tokį ankstų rytą ten labai šalta, todėl šiltesni rūbai rekomenduotini. Bet kai apačioj +27C, iš kur tie šilti rūbai?! Taigi mes, kaip vėliau pastebėjom ir daugelis kitų smalsuolių, laukėm saulėtekio susisupę į kaldras ir antklodes, pasiskolintas iš savo laikinųjų namų. O saulėtekio dar tokio nebuvau mačiusi. Kai stovi virš debesų ir matai sodrių spalvų paletę, išsiliejusią danguje, apima nepakartojamai geras jausmas. Vaizdas tiesiog prikausto, niekas aplink nebesvarbu, tik lauki tos patekančios, lėtai pro debesis besiskverbiančios, ryškiai geltonos saulės. O juk toks reiškinys vyksta kiekvieną dieną, tik labai retai mes mokam sustoti ir tiesiog pasidžiaugti nauja diena.

Haleakala ugnikalnis, saulėtekio belaukiant, Mau'i sala (Autorės nuotr.).
Haleakala ugnikalnis, saulėtekio belaukiant, Mau'i sala (Autorės nuotr.).

Haleakala ugnikalnis, saulėtekis, Mau'i sala (Autorės nuotr.). Haleakala ugnikalnis, saulėtekis, Mau'i sala (Autorės nuotr.).

Geriausias būdas iš Mau’i patekti į Lana’i – keltu. Smagu plaukti per bangas, stebėti skraidančias žuvis, delfinus ir ypač nuostabiuosius, saulėje tviskančius banginius kupročius, mojuojančius savo galingom uodegom ir savo trykštančiais vandens fontanais verčiančius visus ploti ir aikčioti. Kaip tik pasitaikė banginių migravimo metas (sausis-balandis), šių banginių ypatingai daug tarp Mau’i ir Lana’i salų, migruojant iš šaltų Aliaskos vandenų, jiems, kaip ir mums, Havajų salos - tikras rojus.

Banginis Kupročius, tarp Mau'i ir Lana'i (Autorės nuotr.). Banginis Kupročius, tarp Mau'i ir Lana'i (Autorės nuotr.).

Nusigavę į Lanai, visą dieną praleidom paplūdimy. Tai buvo mūsų paskutinės dienos rojuj, todėl nusprendėm pailsėti ir pasimėgauti karštos saulės ir Ramiojo vandenyno akimirkom. Visai netoli uosto, per 10 minučių pėstute, pasiekėm nuostabaus grožio pakrantę – Hulopo‘e Bay, vieną gražiausių pakrančių Havajuose, kur galingos, sunkiai įveikiamos, dūžtančios į krantą bangos traukte traukia atgal į vandenyną.

Hulopo'e paplūdimys, Lana'i sala (Autorės nuotr.). Hulopo'e paplūdimys, Lana'i sala (Autorės nuotr.).

Taip ir prabėgo mėnuo bekopinėjant medų, kiekvieną dieną patiriant kažką nuostabaus ir besimėgaujant kiekviena, net ir mažiausia akimirka, net neįmanoma visko aprašyti. Tikiu dar grįšim, ypač į Kaua’i. Dar liko tiek daug nepamatyto grožio.

Havajietiškos naktys (Autorės nuotr.) Havajietiškos naktys (Autorės nuotr.)

Mau'i sala (Autorės nuotr.). Mau'i sala (Autorės nuotr.).

Kitų kelionių aprašymus rasite Kristinos Stamp bloge.

Raktažodžiai: Kristina StampVestuvėsMedaus mėnesisHavajaiKelionės

Straipsnio komentarai

Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta

Panašūs straipsniai