Birželio 27, 2014
Dievų ir grožio saloje
Laura Strazdaitė 1
Straipsnio autorė Laura Balyje.

- Sveika atvykusi į rojų, - pasakė man šalimais sėdintis keleivis, lėktuvui leidžiantis. Kaip vėliau paaiškėjo, vardu Ketutas. Pažvelgiau pro lėktuvo langą. Rojus skendėjo debesyse, rausvėjančio dangaus fone. Jūroje plūduriavo žvejų laiveliai, o horizonte dunksojo kalnai. Balis žinojo visas etiketo taisykles, kaip iš tolo gražiai pasveikinti nepažįstamuosius. Jis jau paliko neišdildomą įspūdį dar net nepasiekus žemės. Nekantravau kuo greičiau susirasti savo lagaminą, sėsti į taksi ir susipažinti su šiuo daug žadančiu pasaulio kampeliu. Aš oficialiai buvau kitoje pasaulio pusėje. Norėjosi spiegti iš laimės ir šokinėti it patrakus, bet susivaldžiau.

Sostinės Denpasar oro uostas nedidelis ir visos procedūros ilgai neužtruko. Nusipirkau vizą (25 USD), prasibroviau pro žmonių minią ir patekau į pirtį. Drėgna, triukšminga, karšta ir kvepėjo smilkalais. O vos išėjus iš oro uosto pasitiko kiek skurdoka realybė. Pigių skudurų parduotuvės, besiilsintys statybininkai, gausybė motorolerių, blykčiojantys neonai, ne patys stilingiausi turistai maklinėjantys aplink – tokie vaizdai skriejo pro taksi langą. Nieko keisto, nes buvau ne kur kitur, o Australų banglentininkų mekoje Kutoje, kuri skoniu negarsėja. Greičiau jau audringais vakarėliais, pigiu alum ir lengvai prieinamom merginom.

Šventasis vanduo Tirta Empul šventykloje. Šventasis vanduo Tirta Empul šventykloje.

Siurbiau naujus vaizdus, garsus ir kvapus. Vis dar negalėjau patikėti, kad esu Azijoje. Mano minėtasis Ketutas dar oro uoste rekomendavo savo draugą vairuotoją, jei tik man prireiktų šio paslaugų. Jų žinoma neprireikė, nes ir šiaip kiekvieną mielą dieną, kas nors paklausdavo apie mūsų planus ir primygtinai siūlydavo savo, pažįstamo, brolio, draugo ar kaimyno pagalbą. Nesvarbu kas tai bebūtų, bilietai, kelionė, vairuotojas, banglentė, restoranas, viešbutis, parduotuvė, grybai... Jei tau ko nors reikia Balyje - paprašyk pirmo sutikto ir pasakyk kainą. Niekada neklausyk jo kainos, sakyk savo, bet jau tris kartus mažesnę ir viskas bus soorganizuota.

Iš tiesų Azijoje reikia nustoti gilintis kiek ir už ką permoki, nes vistiek niekada nesužinosi nei kokios ten tikros kainos, nei kiek kas turi kainuoti. Pirmoji pasakyta kaina visuomet būna daugiau nei absurdiška, todėl ją drąsiai galima mušti kelis kartus. Bet jei pasiseka būti pirmuoju pirkėju, galima apsipirkti itin pigiai, net už juokingą sumą. Be visų kitų prietarų, čia tikima, kad pirmasis lankytojas neša laimę ir juo labai džiaugiamasi.

Balio pasididžiavimas - ryžių terasos. Balio pasididžiavimas - ryžių terasos.
Tegallalang ryžių terasa laikoma viena gražiausių Balyje. Tegallalang ryžių terasa laikoma viena gražiausių Balyje.

Dar pirmąjį vakarą supratau, kad egzistuoja daug skirtingų Balių. Kiekvienas į šią Dievų salą atvažiuoja vedinas savų motyvų. Vakarėlių mėgėjai nori siausti Kutoje iki paryčių, o dieną išbandyti bangų keteras. Štai jiems puiki pigių viešbučių, gėrimų, žolės ir prostitučių pasiūla. Dvasinės ramybės ieškotojai laukiami Ubude, kur galima medituoti ryžių terasose, užsiiminėti joga ir lankyti aplinkines šventyklas. Nardytojai traukia į Loviną ir Amedą, nes ten nuostabus povandeninis pasaulis. Komforto mėgėjai apsistoja Nusa Dua ar Sanur, kur įsikūrę didžiausi, naujausi ir patogiausi viešbučiai, tinkantys net ir išrankiausiam skoniui ir populiarūs tarp medaus kopinėtojų. O kur dar įvairiausios SPA ir puikūs paplūdimiai. Nors teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad ne paplūdimai yra Balio pasididžiavimas. Gražesnio smėlio ir žydresnio vandens geriau ieškoti netoliese esančiose Gili salose. Jos yra mažyčiai rojaus perlai, kol kas dar nenustekenti viešbučių pramonės ir turistų srautų.

Pietūs restorane netoli viešbučio Pietūs restorane netoli viešbučio

Balio centrinėje dalyje esantis Ubudas tikriausiai patogiausia strateginė vieta norint salą apžiūrėti iš visų pusių. Populiarumu nesiskundžiantis ir ypač išgarsėjęs po knygos bei filmo Eat, Pray, Love, miestelis pritraukia minias turistų, hipių ir sudaužytų širdžių savininkų, bandančių susigrąžinti sielos džiaugsmą. Ir ne veltui. Čia iš kiekvieno kampelio sunkiasi grožis, ramybė ir nepaaiškinama energija. O vienas pasivaikščiojimas ryžių laukais vakarėjant ir puodelis žalios arbatos, kaip mat sutvarko visas galvoje dūzgiančias mintis. Neįmanoma būti labiau čia ir dabar. Nes kur dar kitur galima norėti būti? Net ir vietinių gyventojų gudrybės siekiant pasipelnyti iš turistų nuotaikos negadina. Kad baliečiai pelnosi, anokia čia keistenybė. Dažnas jų mėnesį uždirba mažiau, nei turistas išleidžia per dieną. Tačiau nepaisant vargingo gyvenimo, visi be galo draugiški ir nuolatos šypsosi. Atrodo patenkinti tuo ką turi ir dėkoja dvasioms. Žmonės tiki, kad ši sala priklauso Dievams, o jie yra tik nuomininkai, todėl stengiasi, kad anie neužsirūstintų. Taip pat jie be galo kūrybingi: šoka, dainuoja, drožinėja, tapo ir lipdo. Kiekvienas menas turi savą prasmę ir gilias šaknis. Apskritai vos ne kiekvienas veiksmas čia turi prasmę. Neilgai užtrukome, kol ir mes su kaupu užsipildėme ramybe. Kitaip čia tiesiog neįmanoma. Siela Ubude tiesiog atsigauna, tarsi patekusi į kitą realybę. 

Kadangi Balyje eismas yra be taisyklių ir vairuoti ryžtasi tik itin šaltų nervų atvykėliai, patogiausia ir populiariausia samdytis vairuotojus visai dienai. Nors yra organizuojama daugybė turų, mažai grupei žmonių, ar net porai, su vairuotoju ir pigiau, ir patogiau. Nebent vienišiems keliautojams apsimokėtų prisijungti prie turo. Standartinė vairuotojo kaina visai dienai (8h) – 40 dolerių, pusei dienos (iki 6 val) – 25 doleriai. Jei ilgiau nei 8h – kaina sutartinė. Galima rinktis iš gausybės lankytinų vietų ir susidaryti savo planelį. Ir be abejo reikia derėtis, derėtis, derėtis.

Beždžionių miškas Ubude. Beždžionių miškas Ubude.
Moterys niekada nepavargsta kiekvieną dieną kurti spalvingus gėlių krepšelius su didžiuliu dėmesiu ir atnašauti juos dievams tris kartus per dieną. Moterys niekada nepavargsta kiekvieną dieną kurti spalvingus gėlių krepšelius su didžiuliu dėmesiu ir atnašauti juos dievams tris kartus per dieną.

Vieną dieną ir mes išsiruošėme apžiūrėti apylinkes ir jų įdomybes. Dienos maršrutas sutalpino tokią gausybę įspūdžių, kad atrodė akys nebepajėgs aprėpti ir įsiminti viso šio grožio, o širdis tuoj iššoks iš krūtinės. Vairuotojas pasipuošė tradiciniais rūbais ir buvo pasiruošęs bet kokiai situacijai. Turėjo ir skėtį, ir sarongus, mat į šventyklą be sarongų neįleidžiama. Rodyti kelius Balyje nepadoru, tačiau nieko tokio nepridengti pečių ar net krūtinės. Kaip sakoma – kas žemiau juosmens, veda žmogų į netinkamas mintis. O skėtis todėl, kad karts nuo karto prasidėdavo stipri liūtis, kuri po kokių dešimties minučių iškart ir pasibaigdavo. Tokie jau tie Balio orai liūčių sezonu.

Aš vargšą vairuotoją užverčiau klausimais. Man viskas buvo baisiai įdomu. Kaip čia žmonės gyvena? Ar didelė jo šeima? Kuo verčiasi? Kaip leidžia laisvalaikį? Pasirodo jo šeima yra didžiulė (8 vaikai) ir verčiasi žvejyba. Jis pats ne kartą praplaukdavo Gili salas su savo tradicine valtimi išsiruošęs į jūrą žvejoti barakudų. Todėl nenuostabu, kad šios salos jam nekėlė jokių emocijų. Apskritai žmonės Balyje retai, kur važiuoja atostogų, nes su tokiais atlyginimais toli nenukeliausi. Turėti savo mašiną ir laisvu laiku dirbti vairuotoju labai geras verslas, nes benzinas pigus, o turistų srautai nesibaigia.

Diena prieš pilnatį. Diena prieš pilnatį.
Moterys niekada nepavargsta kiekvieną dieną kurti spalvingus gėlių krepšelius su didžiuliu dėmesiu ir atnašauti juos dievams tris kartus per dieną. Moterys niekada nepavargsta kiekvieną dieną kurti spalvingus gėlių krepšelius su didžiuliu dėmesiu ir atnašauti juos dievams tris kartus per dieną.

Balis yra vienintelė induistinė sala musulmoniškoje Indonezijoje, sutalpinanti neįtikėtiną kiekį šventyklų. Jų priskaičiuojama apie dvidešimt tūkstančių. Net ir namuose žmonės yra įsirengę po mažą šventyklėlę ir kelis kartus per dieną moterys atnašauja aukas, o statulėles puošia gėlėmis.

Pirmiausia aplankėme Pura Tirta Empul viena žymesnių Balio šventyklų. Istorija byloja, kad šventasis šaltinis buvo sukurtas vandens Dievo Indros, todėl negalima abejoti jo gydančiomis, jauninančiomis ir šiaip dvasiškai apvalančiomis galiomis. Čia visuomet nusidriekusios eilės žmonių, norinčių palįsti po drakonais, spjaudančiais šiltą versmių vandenį ir visomis prasmėmis tapti švaresniais. Šiam procesui yra visas ritualas ir tvarka. Iš pradžių reikia atnešti auką, vėliau poteriaujant lįsti po visais fontanais iš eilės (jų yra 12). Kiekvienas lankytojas – nuo pusnuogių senučių iki mažų vaikučių– nuoširdžiai meldėsi ir turškėsi. Visas apsivalymo procesas atrodė be galo smagiai. Šio vandens žmonės pasisemia ir į butelius, kad parsineštų namo. Vandens šventykla mus kaip ir pridera pasitiko su vandeniu. Dangus staiga prapliupo lyti, o mūsų vairuotojas iš mašinos atskubėjo su skėčiu.

Turiu prisipažinti, kad niekada nebuvau didelė visokių organizuotų turų ir turistų lankytinų objektų mėgėja. Bet Balyje, kažkaip viskas taip dailiai susipynė, kad net atėjus į vietą, skirtą turistams, jausdavausi nuostabios kultūros dalele. Viskas buvo taip gražiai susukta, įpakuota ir pateikta, kad norėjosi leisti ištirpti burnoje it kokiai cukraus vatai. Vienintelis dalykas, kuris truputį erzino tai prekeiviai, bet po kelių dienų tikriausiai įsijungė kažkoks filtravimo mechanizmas ir pradėjau matyti ir girdėti tik tai ką norėjau bei ignoruoti visą kitą.

Taigi, neatsitiktinai kita itin turistinė stotelė buvo kavos plantacija. Tik tiek, kad tuo metu kai mes atvykom ten nebuvo jokių turistų, todėl pasijutom tarsi viskas skirta būtent mums. Pasidarėme trumputį turą ir susipažinome su augalais, ant vieno krūmo augo čili, ant kito kava, iš po žemės kyšojo ananasas ir dar daug visokių grožybių. Be abejo apžiūrėjome ir žvėriuką, kuris valgo kavos pupeles ir jomis kakoja. Tuomet gaminama Luwak kava, kuri laikoma didžiu delikatesu ir yra viena brangiausių pasaulyje. Beje, kvepia ji labai skaniai, ne taip kaip galėtum pagalvoti. Kavos plantacijose kavos ir arbatos degustacijos nemokamas, mat tikimasi, jog vėliau čia pat jų įsigysite. Kainos žinoma nemažos, bet aš vistiek nusipirkau Ginsek kavos vien vedama nostalgiškų motyvų. Ir netgi per daug nesiderėjau.

Sekantis sustojimas buvo gražus Balio gamtos kampelis – Baturo ežeras šalia Baturo kalno. Na tiksliau apžvalgos aikštelė iš kurios šiuo reginiu pasigrožėjome iš viršaus. Nusileisti iki ežero būtų truputėlį užtrukę, bet kitą kartą būtinai norėčiau. Taip pat labai norėčiau leistis pasitikti saulėlydžio ant vulkano šlaito. Aukščiausias Balio taškas yra Mount Agung prie kurio pastatyta Besakih šventykla. Žmonės tiki, kad šis vulkanas yra mistinio kalno Mount Menu kopija, kuris yra centrinė visatos dalis. Taip pat tikima, kad iš čia nusileidžia Dievai. Nors jis buvo išsiveržęs jau senokai, dūmai iš kraterio karts nuo karto parūksta.

Uluwatu šventyklos beždžionėlė. Uluwatu šventyklos beždžionėlė.
Uluwatu šventykla. Uluwatu šventykla.

Pasigrožėję gamta, užsukome į jau minėtąją Besakih šventyklą, kuri taip pritrenkė savo grožiu, kad likome be žado. Pati to nesitikėdama ir visai neketindama netgi sudalyvavau ceremonijoje. Šioje šventykloje, nepaisant to, kad nusiperki bilietą gan agresyvūs apsaugininkai vistiek reikalauja vaikščioti tik su gidu, nes negalima drumsti ramybės besimeldžiantiems. Todėl jei nepaimsite gido, jums neleis praeiti toliau šventyklos vartų, nors kaip ir turite bilietą. Arba bent jau stengsis neleisti. Visa tai gali būti gan šokiruojanti ir nemaloni patirtis, jei prieš tai šito nežinote ir esate nepasiruošę. Ir ypač Balyje, kur paprastai agresyvumo net su žiburiu nerasi. Galiausiai šiaip ne taip atsikratėme įkyraus gido, bandančio įsiūlyti savo paslaugas ir nusipirkome auką dievams, kurią reikėjo ir atiduoti sudalyvaujant ceremonijoje. Tai tikriausiai buvo viena mistiškiausių mano patirčių, nes visiškai nesuprasdama kas vyksta pasijutau kažkokio labai svarbaus ritualo dalimi. Neįtikėtina, kad moterys niekada nepavargsta kiekvieną dieną kurti spalvingus gėlių krepšelius su didžiuliu dėmesiu ir atnašauti juos dievams tris kartus per dieną. Juos galima pamatyti visur, prie parduotuvių, gatvėse, mažose šventyklėlėse, restoranuose. Visur prašoma malonės ir dėkojama. Visur jaučiamas tikėjimas aukštesne jėga. Ir manau ji tikrai globoja šiuos šiltus, mielus, kartais naivius, o kartais apsukrius žmones.

Po kiek laiko laukė vaizdas į Balio pasididžiavimą ryžių terasas. Jomis grožėjomės nuo vieno restorano prieangio, įsikūrusio ant kalvos. Lietus ir vėl kėsinosi lynoti, bet truputį pakrapnojęs greit nustojo. Darbuotojas buvo labai malonus ir net nepaisant to, kad mes neketinome čia valgyti, mielai mus pafotografavo ir aprodė aplink. Be abejo plati šypsena vis nedingo nuo jo veido.

Paskutinis objektas turėjo būti Goa Gajah, dramblių šventykla, įsikūrusi oloje. Anot vienos pasakos, ją savo nagu pastatė gigantas Kebo Iwa ir ši vieta tapo šventa. Tačiau lietus jau buvo kaip reikiant įsisiūbavęs, todėl pasiėmę skėčius tik truputį į ją pasižiūrėjome iš toli.

Kadangi temsta čia anksti (apie 18 val), jau vakarėjant pasukome atgal link Ubudo. Po tokios aktyvios dienos vakare mėgavomės puikia vakariene viename iš restoranų, kur mums plaukus iškart papuošė hiacintais. Galva tiesiog svaigo nuo įspūdžių gausos. Kad galėtume šitiek visko suvirškinti rytoj nutarėm pailsėti, pasimėgauti masažais bei grožio procedūrom.

Ir tai tik viena iš Balyje praleistų dienų. Dvi savaitės Dievų saloje tikrai buvo dieviškos ir prabėgo kaip akimirksnis. Ši vieta tiesiog užburia ir turi kuo stebinti diena iš dienos. Nežinau ar kada pavargčiau nuo jos grožio ir žmonių šypsenų. Net ir išvykus,jos vis dar mane šildo.

***

 

  • Skrydis į Balį su Qatar Airways iš Londono kainuoja apie 600 GBP (trunka apie 20 valandų, sustojant Dohoje ir Singapūre). Galima rasti įvairių variantų per Bankoką, iš jo skrendant su Azijos pigių skrydžių bendrove Air Asia. Trumpiausias skrydis iš Londono yra su Singapore Airways, bet paprastai kainuoja nuo 650-700 GBP.
  • Nakvynės pasiūla labai plati. Nuo prabangių viešbučių iki nakvynės namų už 10 USD nakčiai. Nebūtina užsisakinėti iš anksto. Nuvykus vietoje galima rasti daugybę pasiūlymų ir kur kas pigiau nei internete.
  • Į Gili salas plaukia keltai per Lomboką (kainuoja iki 20 USD, bet užtrunka beveik visą dieną) ir greitosios motorinės valtys (kainuoja apie 50 USD, bet užtrunka apie 1,5 val.), įskaičiuojamas paėmimas iš viešbučio ir nuvežimas į prieplauką. Reikia derėtis, nes oficialios kainos kur kas didesnės.
  • Balyje yra daugybė agentūrų siūlančių bilietus, išvykas, vairuotojus. Galima nuomotis mašiną ar motorolerį ir keliauti savarankiškai, bet eismo sąlygos itin chaotiškos. Reikia prie jų priprasti.
  • Pinigų be jokių problemų galima išsikeisti oro uoste, arba išsiimti iš kortelės. Kursas geresnis nei keičiantis Anglijoje, bet reikia būti budriems ir akylai stebėti skaičiuojamus pinigus. Vienas svaras mūsų viešnagės metu kainavo 14 000 rupijų, todėl labai lengva pasimesti tarp krūvos kupiūrų, nes į rankas gausite milijonus.
  • Balis saugi šalis, su geranoriškai nusiteikusiais žmonėmis. Tačiau kaip ir visur kitur reikia neprarasti budrumo, nes kišenvagių yra ir čia, ypač turistų susibūrimo vietose. Rimtesnių nusikaltimų pasitaiko retai. Dar reikėtų pasisaugoti beždžionių, nes jos mėgsta nukniaukti akinius ar blizgančius daiktus.
  • Lietaus sezonas prasideda nuo lapkričio galo ir tęsiasi iki balandžio. Lietaus sezonu labai drėgna ir karšta. Pavasario galas, vasara ir rudens pradžia yra sausasis ir labiausiai turistinis sezonas. Tuo labiau, kad tuo metu Australijoje žiema, o Balis itin populiari atostogų vieta tarp Australų.
  •  Populiariausi suvenyrai iš Balio: Luwak kava, sarongai, drožinėtos statulėlės ir kiti meno dirbiniai, apyrankės, kvepiantys aliejai, perlai (itin pigūs, bet reikia ilgai ir nuobodžiai derėtis).
  •  Paplūdimyje dažnai siūlomi masažai, manikiūras, kasyčių pynimas. Kainos itin mažos (1-4 USD), bet rezultatai ne visuomet būna puikūs. Geriau eiti į SPA centrus, kur profesionalesnis aptarnavimas, o kainos tik truputėlį didesnės. Už visą SPA dieną (kūno šveitimas, masažas, žiedlapių vonia, veido valymas, manikiūras) sumokėjome 25 USD.

 


Raktažodžiai: VažiuojamLagaminasKelionės

Straipsnio komentarai

Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta

Panašūs straipsniai