Anglijos grožybės. Durdle Door ir Lulworth Cove
PAULĖ YLIŪTĖ - WILLIAMS,
6
Prisižiūrėję Atlanto vandenyno išgraužtos uolos, vadinamos Durdle Door, ir Lulworth įlankos (angl. Cove) paveikslėlių į kelionę su draugais patraukėme ankstų šeštadienio rytą. Nepatingėjome iš lovų išlipti septintą, nes planas buvo praleidus visą dieną sulaukti saulėlydžio ir traukti namo. Be to, anksčiau išvažiavus didesnė tikimybė nepakliūti į savaitgalinius kamščius.
Kelionė automobiliu iš Vakarų Londono iki West Lulworth‘o truko apie porą valandų. Beje, tokio kaimelio kaip 'Lulworth' - nėra. Bent jau aš buvau šiek tiek susipainiojusi, kas yra kur. Taigi paaiškėjo, kad yra West Lulworth ir East Lulworth. Pirmasis garsėja Lulworth Cove (įlanka) ir Durdle Door, antrasis – labai romantiška, 17 amžiaus pilimi (Lulworth Castle), kuria domisi ne tik turistai, bet ir turintys noro bei pinigų iškelti karališką puotą ar vestuves.
West Lulworth įsikūręs tarp Wymouth ir Swanage miestų, pietų Dorsete. Atvažiavus į tarp kalnų įsitaisiusią mašinų stovėjimo aikštelę paplūdimių net nesimato. Palikę mantą automobilyje visų pirma patraukėme apžiūrėti Lulworth Cove, kuri vieniems primena pusmėnulį, kitiems – arklio pasagą ir garsėja kaip vienas geriausių pavyzdžių natūraliai susiformavusios įlankos pasaulyje.
Šalia įlankos kažkada stovėjo tik žvejų trobos, bet dabar čia pilna restoranų, kavinaičių, muziejų, informacijos centrų, suvenyrų stendų. Turistų miestelyje zuja daugybė, bet vietovė iki šiol naudojama žvejybai. Miestelio krantinės grožį šiek tiek užgožė ne itin malonus žuvies kvapas. Tačiau šunims ir vaikams tai netrukdo smagiai taškytis vandenyje. Stebina kai kurių tėvelių visiška ramybė kai vaikai turškiasi kartu su keturkojais ir dar tokiame 'kvapuke'. Na bet čia straipsnelis ne apie auklėjimą, be to, vakarietiški tėveliai jau tokie – jiems nė motais, kad vaikas susiteps drabužius, šliaužios po purvinas grindis ar kitaip išdykaus. Nepalyginsi su lietuvišku 'taip negalima, negražu, nešvaru'.
Peizažas: žalios kalvos, vandenyne plūduriuojančių baidarių siluetai, skaidriai mėlynas dangus ir vienas kitas besiganantis pūkinis debesėlis. Nuo aukščio svaigsta galva, o vėjas plaukus pakedena taip, kad jokių šukuosenų nelieka nė kvapo. Keli žingsniai nuo Lulworth įlankos įsitaisiusi Stair Hall vadinama uola. Matėme kelis nutrūktgalvius, kuriems, kaip sakoma, gyventi tikriausiai nusibodo: jaunuoliai laipiojo, šokinėjo ant aukštų ir slidžių uolų, kurias skalauja vandenynas. Man jau žiūrint į juos baisu darėsi. Kiti įsitaisę ant pievutės su nuostabiu vaizdu skaito knygas, snūduriuoja, piknikauja arba tiesiog grožisi gamta.
Vien grožėtis peizažu nenorintys, gali išsinuomoti valtį, paplaukioti baidarėmis ar panardyti tarp uolų.
Pasigrožėję įlanką ir susirinkę mantą (pledus, piknikui skirtus daikčiukus ir skanumynus) patraukėme iki svarbiausios kelionės dalies – Durdle Door. Baltas takelis vedantis į kalvos viršų tik pradžioje atrodo toks jau nekaltas: jei esi nedidelis sportininkas labai greitai pradedi gaudyti kvapą. O dar jeigu karšta ir saulė kepina kaip išprotėjus. Gerai pagalvokite į šią kelionę tempdami vežimėlius su mažyliais ar pasikvietę senesnius tėvukus. Nors matėme nemažai močiučių ir senelių sau ramiausiai, pailsint, kopiant į kalną. Sportas – sveikata, o toks pasivaikščiojimas neabejotinai tik į naudą. Kaip bebūtų, keliems tokiems 'sportininkams' prireikė greitosios pagalbos malūnsparnio. Tad nepersistenkite.
Taigi kopėme, kopėme, kol pagaliau prikopėme iki kalno viršaus. Va čia tai grožis! Takeliu patraukėme link Durdle Door uolos, o pakeliui iš aukšto grožėjomės pakrante. Sunkiausia dalis man kelionėje buvo leistis laiptukais žemyn iki šalia Durdle Door esančio paplūdimio. Labai bijau aukščio. Tad lipau vos ne keturiom, zirzdama, kad nenoriu, bijau ir stengdamasi nežiūrėti į apačią. Nors tais laipteliais laipiojo ir vaikai, ir šuniukai, ir senukai, tad gal ir nėra taip baisu, tačiau mano aukščio baimė itin didelė.
Pakrantės mūsų laukė akmenuotos ir skaudžiai dūrė basas kojas, tad jei nesate jogas, vaikščiojantis žarijomis ar stiklais, pasiimkite kokius botus, kad būtų patogiau. Bet, kita vertus, tie akmenukai - labai geras masažas pėdoms (taip sau tyliai kartojau iš skausmo sukandusi dantis).
Durdle Door paplūdimys – visiškai laukinis. Čia niekas nesiūlo čeburekų, ledų ar vandens. Iki artimiausio tualeto - geras gabalas kelio. Prisiminkite šias užuominas ir nesėdėkite labai arti uolų: praėjusiais metais britų žurnalistai pranešė, kad vienam turistui kelionė į šį rojaus kampelį baigėsi ne gražiais prisiminimais: atskilusi uola užgriuvo ant piknikaujančio žmogaus ir mirtinai jį sužalojo.
Liūdna gaida nesinori baigti pasakojimo. Nes buvo išties smagu: plaukiojome, šokinėjome per bangas, grožėjomės tikrais gamtos stebuklais ir išsitiesę pledą piknikavome iki vakaro. Drauge keliavęs fototgrafas ir visą fotosesiją savo merginai padarė: ant uolų, jūroje, prie jūros ir taip toliau. Durdle Door žinomas kaip dažniausiai fotografuojamas Anglijos pakrančių kraštovaizdis.
Oras mums pasitaikė puikus ir net per geras. Namo grįžau gerokai nudegusį drabužiais nepridengtas vietas. Taigi dar vienas patarimas: apsirenkite arba daugiau arba mažiau, kad įdegis būtų lygesnis. Patogi avalynė - būtina.
Belieka pridurti, kad visos šioje kelionėje apžiūrėtos vietos priklauso Jūros periodo pakrantei (Jurrasic Coast) susiformavusiai prieš 180 milijonus metų ir įtrauktai į Pasaulio paveldo sąrašą. Mėgstantiems gamtą, jūrą, žavius peizažus šie pietryčių Anglijos pakrantės perliukai tikrai paliks įspūdį.
Norite pasidalinti savo kelionių po Angliją įspūdžiais ir nuotraukomis? Rašykite: [email protected]
Kelionė automobiliu iš Vakarų Londono iki West Lulworth‘o truko apie porą valandų. Beje, tokio kaimelio kaip 'Lulworth' - nėra. Bent jau aš buvau šiek tiek susipainiojusi, kas yra kur. Taigi paaiškėjo, kad yra West Lulworth ir East Lulworth. Pirmasis garsėja Lulworth Cove (įlanka) ir Durdle Door, antrasis – labai romantiška, 17 amžiaus pilimi (Lulworth Castle), kuria domisi ne tik turistai, bet ir turintys noro bei pinigų iškelti karališką puotą ar vestuves.
West Lulworth įsikūręs tarp Wymouth ir Swanage miestų, pietų Dorsete. Atvažiavus į tarp kalnų įsitaisiusią mašinų stovėjimo aikštelę paplūdimių net nesimato. Palikę mantą automobilyje visų pirma patraukėme apžiūrėti Lulworth Cove, kuri vieniems primena pusmėnulį, kitiems – arklio pasagą ir garsėja kaip vienas geriausių pavyzdžių natūraliai susiformavusios įlankos pasaulyje.
Šalia įlankos kažkada stovėjo tik žvejų trobos, bet dabar čia pilna restoranų, kavinaičių, muziejų, informacijos centrų, suvenyrų stendų. Turistų miestelyje zuja daugybė, bet vietovė iki šiol naudojama žvejybai. Miestelio krantinės grožį šiek tiek užgožė ne itin malonus žuvies kvapas. Tačiau šunims ir vaikams tai netrukdo smagiai taškytis vandenyje. Stebina kai kurių tėvelių visiška ramybė kai vaikai turškiasi kartu su keturkojais ir dar tokiame 'kvapuke'. Na bet čia straipsnelis ne apie auklėjimą, be to, vakarietiški tėveliai jau tokie – jiems nė motais, kad vaikas susiteps drabužius, šliaužios po purvinas grindis ar kitaip išdykaus. Nepalyginsi su lietuvišku 'taip negalima, negražu, nešvaru'.
Peizažas: žalios kalvos, vandenyne plūduriuojančių baidarių siluetai, skaidriai mėlynas dangus ir vienas kitas besiganantis pūkinis debesėlis. Nuo aukščio svaigsta galva, o vėjas plaukus pakedena taip, kad jokių šukuosenų nelieka nė kvapo. Keli žingsniai nuo Lulworth įlankos įsitaisiusi Stair Hall vadinama uola. Matėme kelis nutrūktgalvius, kuriems, kaip sakoma, gyventi tikriausiai nusibodo: jaunuoliai laipiojo, šokinėjo ant aukštų ir slidžių uolų, kurias skalauja vandenynas. Man jau žiūrint į juos baisu darėsi. Kiti įsitaisę ant pievutės su nuostabiu vaizdu skaito knygas, snūduriuoja, piknikauja arba tiesiog grožisi gamta.
Vien grožėtis peizažu nenorintys, gali išsinuomoti valtį, paplaukioti baidarėmis ar panardyti tarp uolų.
Pasigrožėję įlanką ir susirinkę mantą (pledus, piknikui skirtus daikčiukus ir skanumynus) patraukėme iki svarbiausios kelionės dalies – Durdle Door. Baltas takelis vedantis į kalvos viršų tik pradžioje atrodo toks jau nekaltas: jei esi nedidelis sportininkas labai greitai pradedi gaudyti kvapą. O dar jeigu karšta ir saulė kepina kaip išprotėjus. Gerai pagalvokite į šią kelionę tempdami vežimėlius su mažyliais ar pasikvietę senesnius tėvukus. Nors matėme nemažai močiučių ir senelių sau ramiausiai, pailsint, kopiant į kalną. Sportas – sveikata, o toks pasivaikščiojimas neabejotinai tik į naudą. Kaip bebūtų, keliems tokiems 'sportininkams' prireikė greitosios pagalbos malūnsparnio. Tad nepersistenkite.
Taigi kopėme, kopėme, kol pagaliau prikopėme iki kalno viršaus. Va čia tai grožis! Takeliu patraukėme link Durdle Door uolos, o pakeliui iš aukšto grožėjomės pakrante. Sunkiausia dalis man kelionėje buvo leistis laiptukais žemyn iki šalia Durdle Door esančio paplūdimio. Labai bijau aukščio. Tad lipau vos ne keturiom, zirzdama, kad nenoriu, bijau ir stengdamasi nežiūrėti į apačią. Nors tais laipteliais laipiojo ir vaikai, ir šuniukai, ir senukai, tad gal ir nėra taip baisu, tačiau mano aukščio baimė itin didelė.
Pakrantės mūsų laukė akmenuotos ir skaudžiai dūrė basas kojas, tad jei nesate jogas, vaikščiojantis žarijomis ar stiklais, pasiimkite kokius botus, kad būtų patogiau. Bet, kita vertus, tie akmenukai - labai geras masažas pėdoms (taip sau tyliai kartojau iš skausmo sukandusi dantis).
Durdle Door paplūdimys – visiškai laukinis. Čia niekas nesiūlo čeburekų, ledų ar vandens. Iki artimiausio tualeto - geras gabalas kelio. Prisiminkite šias užuominas ir nesėdėkite labai arti uolų: praėjusiais metais britų žurnalistai pranešė, kad vienam turistui kelionė į šį rojaus kampelį baigėsi ne gražiais prisiminimais: atskilusi uola užgriuvo ant piknikaujančio žmogaus ir mirtinai jį sužalojo.
Liūdna gaida nesinori baigti pasakojimo. Nes buvo išties smagu: plaukiojome, šokinėjome per bangas, grožėjomės tikrais gamtos stebuklais ir išsitiesę pledą piknikavome iki vakaro. Drauge keliavęs fototgrafas ir visą fotosesiją savo merginai padarė: ant uolų, jūroje, prie jūros ir taip toliau. Durdle Door žinomas kaip dažniausiai fotografuojamas Anglijos pakrančių kraštovaizdis.
Oras mums pasitaikė puikus ir net per geras. Namo grįžau gerokai nudegusį drabužiais nepridengtas vietas. Taigi dar vienas patarimas: apsirenkite arba daugiau arba mažiau, kad įdegis būtų lygesnis. Patogi avalynė - būtina.
Belieka pridurti, kad visos šioje kelionėje apžiūrėtos vietos priklauso Jūros periodo pakrantei (Jurrasic Coast) susiformavusiai prieš 180 milijonus metų ir įtrauktai į Pasaulio paveldo sąrašą. Mėgstantiems gamtą, jūrą, žavius peizažus šie pietryčių Anglijos pakrantės perliukai tikrai paliks įspūdį.
Norite pasidalinti savo kelionių po Angliją įspūdžiais ir nuotraukomis? Rašykite: [email protected]
Straipsnio komentarai
-
Buvom ten su vyru pries kokius 7 metus ir nepatarciau vaziuotisu traukiniu.Tenyra labai daug graziu kaimeliu aplinkui,baznytkaimiu,mes apsigyvenom didelej senovinej fermoj.Vakare jau sutemus nuvaziavom pavalgyti i vietini restoraneli,ir znoma,pasto indeksas esantis prie ukio buvo netikslus,tai kokia puse nakties klaidziojom kol sugrizom i nakvynes vieta.Beje atstumai tikrai nemazi 7,10,18 km tarp kaimeliu.
-
Tomai, as noriu:)))
-
su traukiniu manau tolokaibutu vaziuoti :) jai nori kartu su masina galim nuvaziuoti ir taip pat butu aklas pasimatymas :)
-
Gal kas galetu pasidalinti informacija kaip patogiausiai nukeliauti iki tenai su traukiniu(nuo Londono)?dekoju is anksto ;)
-
Buvau ten daug kartu, salia viso gamtos grozio, labai geri sviezios zuvies restoraniukai ir parduotuveles. Beje, kiekviena karta ten nuvaziavus girdziu daug lietuviu balsu. Grazi vieta, bet daugiau judriam poilsiui, norint degintis geriau vaziuoti kur smelis.
-
Vaziuojant ta kryptimi patariu aplankyti Old Harry rocks ir griztant pasiimti kelta Sandbanks-Pool pries tai sustojant papiknikauti smeletame Sandbanks papludimyje besigrozint Pool iplauka arba besimatanciu Bournemouth ;) Tikrai nepagailesit! Ir butinai suvalgykit galinga porcija ledu Lulworth kaimelyje, paskutineje gatveleje link prieplaukos ummmm labai skanus! Smagiu visiems kelioniu xxx
-
Vaziuojant ta kryptimi patariu aplankyti Old Harry rocks ir griztant pasiimti kelta Sandbanks-Pool pries tai sustojant papiknikauti smeletame Sandbanks papludimyje besigrozint Pool iplauka arba besimatanciu Bournemouth ;) Tikrai nepagailesit! Ir butinai suvalgykit galinga porcija ledu Lulworth kaimelyje, paskutineje gatveleje link prieplaukos ummmm labai skanus! Smagiu visiems kelioniu xxx
-
Buvau ten daug kartu, salia viso gamtos grozio, labai geri sviezios zuvies restoraniukai ir parduotuveles. Beje, kiekviena karta ten nuvaziavus girdziu daug lietuviu balsu. Grazi vieta, bet daugiau judriam poilsiui, norint degintis geriau vaziuoti kur smelis.
-
Gal kas galetu pasidalinti informacija kaip patogiausiai nukeliauti iki tenai su traukiniu(nuo Londono)?dekoju is anksto ;)
-
su traukiniu manau tolokaibutu vaziuoti :) jai nori kartu su masina galim nuvaziuoti ir taip pat butu aklas pasimatymas :)
-
Tomai, as noriu:)))
-
Buvom ten su vyru pries kokius 7 metus ir nepatarciau vaziuotisu traukiniu.Tenyra labai daug graziu kaimeliu aplinkui,baznytkaimiu,mes apsigyvenom didelej senovinej fermoj.Vakare jau sutemus nuvaziavom pavalgyti i vietini restoraneli,ir znoma,pasto indeksas esantis prie ukio buvo netikslus,tai kokia puse nakties klaidziojom kol sugrizom i nakvynes vieta.Beje atstumai tikrai nemazi 7,10,18 km tarp kaimeliu.
-
Gal kas galetu pasidalinti informacija kaip patogiausiai nukeliauti iki tenai su traukiniu(nuo Londono)?dekoju is anksto ;)
-
su traukiniu manau tolokaibutu vaziuoti :) jai nori kartu su masina galim nuvaziuoti ir taip pat butu aklas pasimatymas :)
-
Buvau ten daug kartu, salia viso gamtos grozio, labai geri sviezios zuvies restoraniukai ir parduotuveles. Beje, kiekviena karta ten nuvaziavus girdziu daug lietuviu balsu. Grazi vieta, bet daugiau judriam poilsiui, norint degintis geriau vaziuoti kur smelis.