Sausio 31, 2015
Nijolė Narmontaitė Londone pasakojo istorijas iš teatro užkulisių (interviu)
Natalija Voronina
Ši knyga - tikrai ne paskutinė dabar jau ir rašytojos Nijolės Narmontaitės kolekcijoje. Aktorė prisipažino, pradėjusi rašyti ir knygą Nr. 2. © Autorės nuotr.

Rytų Londone įsikūrusiame „Knygnešio" knygyne savo debiutinę knygą „Aktoriai, režisieriai ir kasininkės. Ko nematė žiūrovai” pristatė iš Lietuvos atvykusi teatro ir kino aktorė Nijolė Narmontaitė. Žinomą aktorę atlydėjo ir šeimyna: vyras, verslininkas ir buriuotojas Paulius Kovas, taip pat Londone gyvenantis sūnus Simonas su šeima, giminaičiai ir draugai. Pasiklausyti knygos prisirinko pilnutėlis knygynas.

Aktorė dalijosi įspūdžiais ne tik apie teatro kasdienybę, bet ir apie asmeninius išgyvenimus: nuo prisiminimų apie mėgstamiausią Pepės personažą iki sudėtingiausio Marios Callas vaidmens; nuo Rimo Valeikio piešinių kūrimo istorijų iki savo sūnaus vaikystės  išdaigų.

Kūrybos vakarą vedančiai aktorei žiūrovai drąsiai uždavinėjo klausimus, negailėjo aplodismentų.

Tautiečiai aktyviai pirko knygas, kai kurie įsigijo netgi po kelis egzempliorius - savo draugams ir artimiesiems. Juk šis debiutinis aktorės kūrinys yra pozityvios nuotaikos užtaisas .

Su „Londoniete" apie naująjį - rašytojos - amplua kalbėjusi Nijolė Narmontaitė neslėpė - ateityje mūsų laukia dar ne viena jos knyga.

- Nijole, „Aktoriai, režisieriai ir kasininkės. Ko nematė žiūrovai" - pirmoji Jūsų išleista knyga. Kuo Jums asmeniškai svarbus šis kūrinys?

- Mano knyga - apie teatrą ir kiną, bet lyg iš išvirkščiosios pusės – apie tai, ko jūs, žiūrovai, kartais nepastebite, nepamatote. Knyga apie aktorius, režisierius ir… kasininkes. Apie tai, kas mums kartais nutinka scenoje, kai pamirštame tekstą, kai suima juokas, o reikia toliau vaidinti. Apie gastroles, nuotykius, pokštus vienas kitam, netikėtumus.

Esu nepaprastai laiminga, gaudama daugybę tokio turinio skaitytojų laiškų: „Juokiausi iki nukritimo…”, „Kaip pataisėt nuotaiką…”, „Savo juoku naktį prižadinau vyrą, kuris pamanė, jog išprotėjau, kad taip juokiuosi. Po poros dienų jau atvirkščiai – jis mane išvertė savo žviegimu iš lovos - o sakė, tik pavartys, kas ten toje knygoje tokio juokingo…”.

Man patinka, kai žmonės šypsosi, juokiasi, malonu, kad knyga sukelia geras emocijas – toks ir buvo tikslas. Juk sukelti sensaciją ir padaryti knygą bestseleriu, aprašant nešvankybes ar kokius juodus darbelius - labai paprasta, bet iš pozityvių dalykų išgauti, kad žmonės knygą skaitytų, kad ji atsidurtų „topuose” – tai man yra didžiausias atlygis.

Be to, 2014-tieji buvo Teatro metai ir knyga gražiai įprasmino tuos metus.

- Jūsų vyras, kapitonas Paulius Kovas, išleido knygą „Gyvenimas audroje. Kaip išlikti sausam", kuri laimėjo „Metu kelionių knygos" titulą. Ar Jus paskanauti rašytojo duonos įkvėpė vyras?

Mėgau rašyti ir anksčiau, tik net nesvajojau apie tokias apimtis! Pjesė „Selavy” buvo pirmas rimtesnis mano pabandymas. Tiesa, tada padėjo poetė Violeta Sagaitytė. Spektaklis pagal šią pjesę jau penkti metai rodomas Vilniaus Mažajame teatre. Ir salės vis dar pilnos.
O štai knygos „Aktoriai, režisieriai ir kasininkės. Ko nematė – žiūrovai” ėmiausi pati viena.

Žinoma, vyro dalyvavimas svarbus ir reikšmingas kiekvienoje gyvenimo akimirkoje. Šiuo metu knygas dažniausiai pristatinėjame  kartu – vieną dalį, kuri nepaprastai griebia už širdies pristato jis, kitą – linksmąją – aš. Esame gavę tikrai nemažai pakvietimų. Po Londono iš karto skrendame į Liuksemburgą.

- Londone paruošėte net du knygos pristatymus. Kuo šis miestas Jums ypatingas?

Buvau pažadėjusi, kad atvyksiu pristatyti knygą - tad dabar vykdau pažadus. Kiek teko koncertuoti, ar susitikti su Anglijos sostinėje gyvenančiais lietuviais - jie man pasirodė puikūs žiūrovai ir klausytojai.

Be to, visada smagu apsilankyti Londone, nes čia gyvena mano sūnus Simonas su šeima. Labai laukiu, kai galėsiu priglausti anūkytę.

- Ar turite viziją, o galbūt netgi ir konkrečių planų, išleisti ir daugiau savo kūrybos knygų?

Kaip matėte, ant viršelio parašyta - knyga Nr. 1 - tai lyg savaiminis pasižadėjimas, kad bus ir antras, o gal netgi ir trečias kūrinys. Medžiagos, vertos užrašymo, pririnkau tikrai dar ne vienai knygai. Ir jau rašau antrąją.

Straipsnio komentarai

Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta

Panašūs straipsniai