Deimantinio Elizabeth II karaliavimo jubiliejaus proga londoniečiai bei miesto svečiai galės pasigrožėti stulbinančia karališkųjų brangakmenių kolekcija. Buckingham rūmuose nuo birželio 30 d. iki liepos 8 d. bei nuo liepos 31 d. iki spalio 7 d., 2012 veiks paroda „Diamonds: A Jubilee Celebration“ (www.royalcollection.org.uk), kurioje bus eksponuojama asmeninė karalienės brangakmenių kolekcija, t.y. papuošalai, perduodami iš kartos į kartą, paprastai laikomi Londono Tower'yje. 

Tarp iš kartos į kartą perduodamų brangakmenių – tiek žinomos, tiek ir mažiau dėmesio praeityje sulaukusios brangenybės. Pavyzdžiui, daugelis atpažins „Didžiosios Britanijos bei Airijos merginų tiarą“ („the Girls Of Great Britain And Ireland Tiara“) - kurią karalienė Mary gavo savo vestuvių dieną 1893-iaisiais. Šia tiara pasipuošusi Elisabeth II puikuojasi ant monetų bei banknotų.  

Kiti papuošalai – mažiau žinomi, bet ne ką mažiau mėgstami. Pavyzdžiui, karalienės Elizabeth Kanados klevo lapo formos segė  („Canadian Maple Leaf Brooch“), kurią karalius George VI savo žmonai padovanojo po jų išvykos į Kanadą 1939 m. Prieš įsiplieskiant Antrajam pasauliniam karui, tai nebuvo eilinė kelionė, o greičiau svarbi diplomatinė misija. Karalienė motina šią segę saugojo iki pat savo mirties 2002-aisiais – po to ji atiteko dabartinei JK valdovei. Savo ruožtu Elizabeth II ją paskolino Kembridžo kunigaikštienei, kai ši vyko į savo pirmąją oficialią karališką kelionę. Juokaujama, kad kurie apžvalgininkai buvo pernelyg susitelkę ties Kate Middletone aprangos komentavimu ir pražiūrėjo deimantinę segę ant jos atlapo.  

Kiekvienas iš maždaug 100 karalienei priklausančių brangakmenių turi savo istoriją. Jas savo knygoje „Queens diamonds“ („Karalienės deimantai“) aprašo seras Hugh Roberts, buvęs karališkosios kolekcijos (Royal Collection) direktorius. Jam buvo prieinamos ne tik karalienės brangenybės, bet ir archyvai bei karališkųjų juvelyrų informacija.  Savo knygoje H.Roberts pasakoja, jog karalienės Victorios segė, stulbinančio grožio į gėlę ar medūzą panašus dirbinys, karališkame ižde atsirado po karalienės vizito pas Turkijos sultoną Abdul Mejid I 1856 metais. Norėdamas atsidėkoti už D.Britanijos vaidmenį Krymo kare, jis karalienei padovanojo kelis įspūdingus rinktinius deimantus. Victorija karališkiesiems juvelyrams Garrard'ams sumokėjo £450 už tai, kad jie pagamintų originaliai atrodantį vėrinį, kurį ji mėgo dėvėti kartu su atviru korsažu taip dar labiau pabrėždama savo, kaip valdovės, statusą. Tačiau po princo Alberto mirties 1861 m. viskas pasikeitė. Vėrinys imtas laikyti pernelyg puošniu ir netinkamu našlei, teigiama knygoje. Taigi kai kurie deimantai buvo išimti iš vėrinio ir panaudoti kitur, o iš likusių sukurta segė, vėliau perduota iš kartos į kartą.  Šia sege Karalienė motina pasipuošė savo karūnavimo dieną 1953-iaisiais, o dabartinė monarchė ją įsisega ir šiomis dienomis.  
 

Praėjusiais metais valstybinio priėmimo proga Turkijos prezidento vizito metu Elizabeth II taip pagerbė sultono dosnumą praėjus daugiau nei 150-čiai metų. Per visą istoriją valdovai užtvirtindavo savo galią ir valdžią auksu, sidabru, rubinais, safyrais, smaragdais ar kitais brangakmeniais. Iki XVII amžiaus brangenybėmis dažniausiai puošėsi vyrai. XVIII-ame amžiuje ištobulinus apdirbimo techniką, deimantai užėmė vis svarbesnę vietą karališkuose lobynuose ir jais puoštis ėmė daugiausiai moterys.    

Karalienė Charlotte buvo viena pirmųjų ėmusi nešioti deimantus bei atsigabenusi nemažą papuošalų kolekciją į Britaniją iš gimtojo Hanoverio – savo vyro George III reikalavimu ji niekada nepasirodydavo viešumoje be jų.  Bet kai jos penktasis sūnus Ernest tapo Hanoverio karaliumi, jis pareikalavo grąžinti brangenybes. Po užsitęsusių teisminių ginčų, brangakmeniai iškeliavo atgal į Hanoverį 1857-aisiais. „Karalienė Victoria buvo pasibaisėjusi“, - rašo seras Hugh Roberts.  Tačiau karalienė Victoria, net ir netekusi dalies brangenybių, pernelyg nenukentėjo: jai atiteko Britų imperijos plėtros vaisiai – vienos didžiausių deimantų kasyklų pasaulyje. Brangakmeniai, tokie kaip Koh-i-Nur iš Lahore miesto (Pakistanas), karališkąją šeimą pasiekdavo kaip „dovanos imperijai“. Tuo pat metu būsimoji karalienė Alexandra (tuometinė Velso princesė) ėmė diktuoti naujas papuošalų madas. Jos dėka išpopuliarėjo šuns antkaklį primenantys vėriniai – pati princesė taip slėpė ant kaklo esantį randą.  

1905 m. Pietų Afrikoje rastas didžiausias pasaulyje deimantas, pavadintas Cullinan vardu. Jis atiteko Edward VII ir buvo suskaldytas į devynis skirtingo dydžio akmenis. Alexandra mėgo nešioti du stambiausius, Cullinan I ir Cullinan II, kaip milžinišką segę – po jos valdę monarchai tokios tuštybės atsisakė.  

Šiandien Afrikos žvaigžde taip pat vadinamas Cullinan I puošia karalienės skeptrą, o Cullinan II – jos imperatoriškąją karūną. Likę akmenys, tarp karališkosios šeimos narių įgiję „močiutės žetonų“ („Granny's Chips“) pravardę, tapo įvairių kvapą gniaužiančių juvelyrikos šedevrų dalimi. Pavyzdžiui, Cullinan VII bei smaragdai puošia karalienės Mary Delio rūmų vėrinį (Queen Mary's Delhi Durbar Necklace).  Būtent pastaroji galėtų būti įvardinta kaip deimantų karalienė. Jau prieš jos vyrui tampant George V, ji buvo sukaupusi nemažą papuošalų kolekciją.  3 tiaros, 26 apyrankės, 44 segės ir 15 vėrinių – tai buvo galima pamatyti tarp viešai demonstruojamų dovanų jos vestuvių proga 1893-iaisiais.   

Karalienė Mary taip pat paveldėjo dalį savo motinos, Teck'o kunigaikštienės, brangenybių. Kita dalis atiteko jos aikštingajam broliui Teck'o princui Francis. Jis mirė jaunas 1910-aisiais ir sau priklausančią šeimos brangenybių dalį paliko savo meilužei ledi Kilmorey, buvusiai karaliaus Edward VII širdies damai. Mary nenusileido – ji sumokėjo visą prašomą sumą, kad tik atgautų savo mylimai motinai priklausiusius akmenis iš ledi Kilmorey. Vienas iš atgautų papuošalų – Teck'o kunigaikštienės bei Austrijos imperatorienės segė (The Duchess of Teck's Emperor of Austria Brooch) savo laiku tapo dabartinės karalienės mėgiamiausia. Ji ja pasipuošė tiek šeimos fotografijoms su Cecil Beaton, tiek ir praėjusių metų pokyliui su Barack Obama. 

Karalienė Mary visada rasdavo naujų savo deimantų panaudojimo būdų. Praėjus beveik 30-čiai metų nuo vestuvių, ji sujungė dvi tada gautas dovanas, £170 kainavusią segę iš Swansea bei kitą, gautą iš Kapurthlos maharadžos į naują papuošalą – iš trijų dalių sudarytą kaklo puošmeną, atkartojančią XVI a. madingus brangakmeniais inkrustuotus korsetų priekius.  


Daugelis gražiausių bei vertingiausių pasaulio deimantų priklausė Romanovams. Rusijoje kilus revoliucijai, didžioji kunigaikštienė Maria Pavlovna pasinaudojusi anglų aristokratais, dalį sau priklausančių brangenybių išgabeno giminaičiams žemyne. 1921-aisiais karalienė Mary įsigijo kelias iš jų – tarp jų ir Vladimiro tiarą (Vladimir Tiara), kuria puošiasi iki šiol.  

Kartais karalienė Mary tiesiog išsirengdavo pirkti naujų papuošalų. Pavyzdžiui, Mylimųjų mazgo segę (Lover's Knot brooch) ji įsigijo kelionės į Garrard metu 1933-iaisiais, sumokėjusi  £345. Elizabeth II šį papuošalą segėjo tiek princo William, tiek ir Princess Margaret vestuvių metų.  

Viso XX amžiaus metu karališkoji juvelyrikos kolekcija sulaukdavo papildymo iš pasiturinčių gerbėjų. Pačia dosniausia tapo visuomenės veikėja ponia Ronnie Greville, bevaikė našlė ir multimilijonieriaus alaus daryklos savininko duktė. Po mirties 1942-aisiais ji testamentu savo brangenybių dėžutę, t.y. per 60 įvairių papuošalų, paliko karalienei Elizabeth. Dauguma jų buvo pagaminti Cartier šeimos juvelyrų – čia ji reguliariai išleisdavo dešimtis tūkstančių svarų sterlingų.  Tarp šio palikimo buvo ir išskirtinio grožio Greville tiara bei vėrinys – abu juos dabartinė karalienė yra paskolinusi Cornwall'io kunigaikštienei.  

Karalienė Elizabeth, nors jai ir priklausė nemažai pasaulinio garso juvelyrinių dirbinių, nemėgo pernelyg puošnaus stiliaus. Jos dukra, dabartinė D.Britanijos karalienė, taip pat apsiriboja kukliais „dieninio stiliaus“ papuošalais – auskarais, perlų vėriniu bei viena ar dviem segėmis. Tačiau valstybinių švenčių progomis ji visada yra pasiruošusi pademonstruoti savo turtus. Savo ruožtu dabartinė karalienė taip pat prisidėjo prie karališkosios papuošalų kolekcijos – tarp jos vestuvinių dovanų buvo vėrinys bei rožės formos segė, gauti iš Hyderabad nepriklausomos provincijos (Indija) valdovo – jis, beje, nepaisant savo dosnumo, vestuvėse nepasirodė.  

Dar būdama princese, Elizabeth II dovanų gavo platininę gėlės formos segę, kurios viduryje – geriausias kada nors rastas rožinis deimantas. Šį 23,6 karato stebuklą Tanzanijoje rado geologas iš Kanados dr. John Williamson. Jis, būdamas uoliu monarchijos rėmėju, radinį padovanojo karalienei per jos vestuves. Ji, savo ruožtu, deimantu pasipuošė per Velso princo, princo Edward ir lordo Linley vestuves.   

Tarp vėlesnių dovanų buvo vėrinys, kurį karalienė gavo iš karaliaus Khalid'o, viešėdama Saudo Arabijoje. Tai – vienas iš daugelio papuošalų, kuriuos ji buvo pasiruošusi skolinti princesei Dianai.  

Knygoje „Queens Diamonds“ taip pat pasakojama širdį virpinanti istorija apie alyvos šakelės formos segę, kurią karalienė gavo savo 21-ojo gimtadienio proga nuo vaikų iš dabartinės Zimbabvės (tuometinė Pietų Rodezija). Kiekvienas vaikas iš šios kolonijos paaukojo trijų pensų monetą, kad prisidėtų prie dovanos.  Būtent šią segę Elizabeth II pasirinko savo aksesuaru, kai 1952 m. vasario mėnesį iš kelionės grįžo į D.Britaniją jau kaip karalienė (jos tėvas mirė jai būnant užsienyje).   

Kaip rašoma „Queens diamonds“ knygoje, nė viena iš šių brangenybių nebuvo paprasta – kiekviena jų atliko savo vaidmenį, mažesnį ar didesnį, karališkosios šeimos istorijoje. Visas jas galima bus išvysti jau birželį Buckingham rūmuose atidaromoje brangenybių parodoje.  

Besidomintys juvelyrika ir karališkaja šeima už £60 gali įsigyti minėtą sero H.Roberts išleistą knygą ir susipažinti su karališkųjų papuošalų istorija.