„Į savo darbą sudėjau širdį ir sielą, praradau jame sveiką protą“, – taip kažkada pasakė genialusis dailininkas VINCENTAS VAN GOGH‘as, per savo trumpą gyvenimą pardavęs vos vieną paveikslą. Dabar, praėjus beveik 130 metų po jo mirties, į parodą „The EY Exhibition: Van Gogh and Britain“ Tate Britain galerijoje Londone plūsta susižavėję lankytojai. Šiandien Vincentas van Gogh'as - vienas geriausiai žinomų menininkų visoje meno istorijoje, surenkantis sausakimšas galerijas.
Paskutinius kelerius gyvenimo metus Van Gogh'as praleido varginamas skurdo, nepakeliamos depresijos ir atsidūrė ties beprotybės riba. Sklando legenda, kad dailininkas pats nusipjovė sau ausį, tačiau dabar yra tvirtinama, kad incidentas įvyko konflikto su draugu, menininku Paul Gaugin, metu. Būdamas vos 37-erių, Van Gogh'as nusišovė. Jo mirties aplinkybes iki šiol gaubia paslaptis, nes mirtiną kulką paleidęs ginklas niekada nebuvo rastas. Van Gogh'o istorija viena tragiškiausių ir geriausiai žinomų visoje meno istorijoje, o jo darbai laikomi ypač vertingais. Pats saulėgrąžų tapytojas yra pasakęs: „Meilė yra kažkas amžino; jos aspektas gali pasikeisti, bet ne esmė“.
Vincentas van Gogh'as tapyti pradėjo 27 – 28-erių: per maždaug dešimties metų karjerą nutapė beveik tūkstantį darbų, tad po naują paveikslą sukurdavo kone per pusantros dienos. Vis dėlto, savo gyvenimo metais Van Gogh'as liko nesuprastas ir neįvertintas. Vienintelį paveikslą pardavė septyni mėnesiai prieš mirtį, už nedidelę 400 frankų sumą. Žymiausią savo paveikslą „Žvaigždėta naktis“ jis laikė nevykusiu, kaip ir didelę dalį kitų darbų. Nepaisant nesėkmių, prastėjančios psichinės sveikatos ir finansinės padėties, Van Gogh'as vis tiek tapė. „Jei girdi savy balsą, sakantį „tu nesi dailininkas“, tuomet privalai tapyti... ir tas balsas bus nutildytas“, - sakydavo jis.
Van Gogh'as ir Britanija
Pirmą kartą per 70 metų Jungtinėje Karalystėje Tate Britain surengs retrospektyvinę meistro kūrybos parodą. Eksponatai atskleis kaip per visą karjerą autorius sėmėsi įkvėpimo iš britų meno, literatūros bei kultūros ir kaip jo kūryba įkvėpė tokius britų menininkus kaip Walter Sickert bei Francis Bacon. Van Gogh'o laiškai atskleidžia, kad gyvendamas Londone įkvėpimo jis semdavosi iš britų architektūros, literatūros, kultūros bei meno. Tarp ryškiausių būsimos parodos darbų - „Žvaigždėta Naktis Virš Rono“ iš Orsė muziejaus bei retai skolinamas paveikslas „Saulėgrąžos“ iš Nacionalinės Dailės galerijos Londone.
Šalia keturiasdešimt penkių Van Gogh'o šedevrų ekspozicijoje galima išvysti ir Matthew Smith, Christopher Wood ir David Bomberg kūrinių, kuriuos įkvėpė Van Gogh'as. Parodą vainikuoja Francis Bacon portretų kolekcija, paremta Van Gogh'o autoportretu, kurį, deja, po jo sunaikinimo Antrojo Pasaulinio karo metu, galima pamatyti tik nuotraukose.
Parodoje sustokite, įsižiūrėkite, įsiklausykite į genijaus mintis: „Mūsų sielose rusena didžiulė ugnis, tačiau niekas neateina joje pasišildyti, o praeiviai pamato tik dūmų sruogelę“.
Nuo kovo 27 iki rugpjūčio 11 d. Bilietai £22. Vieta: Tate Britain, SW1P 4RG. Daugiau informacijos: www.tate.org.uk.
