Praėjusį šeštadienį Londono centre įsikūrusiame universiteto koledže (angl. University College London, UCL) vyko kandidatų į Lietuvos Respublikos prezidentus debatai. Pusantros valandos trukusią diskusiją moderavo žurnalistas Edmundas Jakilaitis. Į debatus Londone atvyko keturi kandidatai: Ingrida Šimonytė, Mindaugas Puidokas, Gitanas Nausėda ir Petras Auštrevičius. Didžiuosius Londono prezidentinius debatus organizavo Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenė (JKLB) kartu su Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjunga (JKLJS), UCL studentų sąjunga, Londono sičio lietuvių klubu (LCLC) ir Lietuvių komercijos rūmais (LCCUK).

„Londone įvykę prezidentiniai debatai rodo ne tik lietuvių bendruomenių organizacijų stiprėjimą, išreikštą norą skatinti Lietuvos piliečių, gyvenančių užsienyje, pilietinį ir politinį aktyvumą, bet taip pat ir lietuvių, gyvenančių užsienyje dėmesį Lietuvoje vykstančiais procesais. Užsienyje gyvena virš 700 000 lietuvių ir ateinantys prezidento rinkimai, numatomas pilietybės išsaugojimo referendumas turės įtaką mūsų visų gyvenime. Rengdami debatus norėjome suteikti progą kandidatams labiau pažinti išvykusiuosius, o mums, gyvenantiems užsienyje, suprasti kandidatų į Prezidento postą Lietuvos viziją. Manau, debatai pavyko ir to naudą patirsime mes visi“, - teigia JKLB pirmininkė Dalia Asanavičiūtė.

Jaunimo sąjungos pirminininkė Ieva Steponavičiūtė įsitikinusi, kad šie debatai užsienio lietuvius paskatins toliau domėtis kandidatų pasisakymais ir užsiregistruoti balsuoti rinkimuose. „Labai džiugu, kad didelei daliai kviestų kandidatų pavyko atvažiuoti, kad turėjome progą sukurti tokį renginį savo bendruomenei, ir juo plačiai dalintis. Man smagu ir todėl, kad didžiulė dalis veidų auditorijoje buvo jauni: debatai tapo proga mums susitikti ir parodyti pretendentams, kad mums rūpi rinkimų procesas ir baigtis“.

Sausakimša salė įrodė augantį JK gyvenančių lietuvių pilietinį aktyvumą. Didžiųjų Londono prezidentinių debatų moderatoriui susirinkusių pasiteiravus, kiek iš čia esančių pasiruošę balsuoti rinkimuose, rankas pakėlė kone visi. Kandidatai diskutavo susirinkusiems labiausiai rūpimais klausimais – apie emigrantų grįžimo į Lietuvą galimybes, vaikų integraciją, švietimo sistemą, regionų bei užsienio politiką ir, žinoma, pilietybės išlaikymo klausimą.

„Visi, kurie yra išvykę, pirmiausia turi parodyti, kad jiems patiems šis klausimas yra tikrai labai svarbus, registruotis ir dalyvauti referendume, siekti, kad jūsų nuomonė būtų girdima. Nes niekas taip nekompromituos šio referendumo kaip pasyvus išvykusių piliečių dalyvavimas“, - sakė I. Šimonytė.

Kandidato į prezidentus P. Auštrevičiaus manymu, dabartinė valdžia padarė viską, kad komplikuotų gegužės mėnesio rinkimus ir tuo pačiu referendumą. „Valdžia, kuriai nereikia dvigubos pilietybės, bijo išsilavinusių, išprususių, mačiusių Europą piliečių ir daro viską, kad vėl atidėti šį sprendimą. Piliečiai turi duoti labai aiškų signalą, kad jei ne dabar, prie šio klausimo vis tiek bus grįžtama vėliau. Be dvigubos pilietybės Lietuva tokiame atvirame pasaulyje praranda didžiausią savo turtą – žmones“, - teigė politikas.

G. Nausėda kalbėdamas apie pilietybės išsaugojimą panaudojo metaforą mamos, kurios vaikai išsibarstė po pasaulį ieškodami geresnio gyvenimo ir galimybių, bet visuomet yra laukiami sugrįžti. „Jūs esate visada laukiami ir iš šeimos neišbraukti. Paso buvimas yra pasakymas, kad jūs galite grįžti vėliau, galite negrįžti, bet prisidėti prie Lietuvos kūrimo iš toliau, bet jus visada liekate šios šeimos nariai“.

M. Puidoko nuomone, lietuvių yra per mažai, kad tauta galėtų sau leisti nebūti vieninga, susiskaldyti. „Mes privalome jungtis, galvoti vieni apie kitus. Labai liūdna, kad konservatorių partija ir jos lyderiai atsitraukė nuo referendumo palaikymo. Manau Lietuvai reikalingas toks susitarimas, kaip buvo Airijoje, kada visos politinės jėgos strateginiuose klausimuose vykdė kryptingą politiką. Lietuva yra viena ir mums reikia visų jūsų“, - kalbėjo M. Puidokas.

Visas debatų įrašas:

„Į šiuos debatus Londone studentai atkeliavo net ir iš kitų miestų, nes jiems rūpi Lietuvos ateitis. Tai buvo puiki galimybė pamatyti ir susipažinti su asmenybėmis, kurios nori prisidėti prie Lietuvos gerovės kūrimo. UCL universitete mokausi jau ketverius metus. Dalyvaudama UCL Baltic Society renginiuose, išklausiau įvairių nuomonių apie studentų ateitį Lietuvoje. Tikrai daugelis jos labai pasiilgsta, kiti grįžta studijoms pasibaigus. Balsuodami už Lietuvos ateitį, balsuojame ir už savo ateitį. Šie debatai suteikė galimybę įsigilinti ir pagalvoti, kas galėtų būti tas prezidentas, kuris iš tikrųjų ves Lietuvą į priekį“, - mintimis po renginio dalinosi UCL Baltic Society prezidentė Greta Mickutė.

LCLC atstovų tikinimu, pilna salė įrodo pasaulio lietuvių domėjimąsi tuo, kas vyksta gimtinėje. „Jau ne pirmi rinkiminiai debatai Londone tampa gražia tradicija didžiausiame lietuvių išeivijos mieste pasaulyje. Per kelias registracijos valandas užsipildęs renginys  pasižymėjo gera nuotaika, įdomiais pasisakymais, ir pozityvu - nepaisant paliestų sudėtingų klausimų“,  - sakė LCLC vice-prezidentas Gediminas Kiveris.

Šiuo metu Jungtinėje Karalystėje gyvena virš 200 000 Lietuvos piliečių. Pilietinis aktyvumas, pastaraisiais metais nors didėjantis, vis dar išlieka gana žemas. Tačiau Lietuvos ambasada Jungtinėje Karalystėje prognozuoja, kad šiais metais JK lietuviai rinkimuose pademonstruos aktyvumo rekordus. Nepamiršti pilietinės pareigos, aktyviai balsuoti artėjančiuose Lietuvos Respublikos Prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose bei svarstomame referendume Lietuvos pilietybei išsaugoti užsienio lietuvius skatina ir projektas DABAR (Dalyvaukime ir Aktyviai Balsuokime Ateinančiuose Rinkimuose). Tai Pasaulio Lietuvių Bendruomenės sumanyta pilietinė akcija, kurios metu socialiniuose tinkluose pateikiama informacija apie tai, kaip tapti rinkėju, balsavimo procesą, kandidatus ir jų rinkimines programas.

Lietuvos Respublikos prezidento rinkimai vyks 2019 m. gegužės 12 d., antrasis turas, jei jo prireiks, numatytas gegužės 26 d. Pirmasis prezidento rinkimų turas sutaps ir su pilietybės išsaugojimo referendumu. Rinkėjai, ketinantys balsuoti užsienyje, turi užsiregistruoti rinkėjų, balsuojančiųjų užsienyje, elektroninėje registracijos sistemoje. Ją galima rasti elektroninių paslaugų portale www.rinkejopuslapis.lt/elektronine-registracija, taip pat VRK interneto svetainėje www.vrk.lt.