Nemanau, kad klysiu, teigdama, jog pastaruoju metu anglai su nekantrumu laukia tik dviejų įvykių: vėl suėjusių į porą Princo Viljamo ir Kate Middleton sužadėtuvių ir... lietingo rudens.

Domėjimasis paskalomis ir pikantiškomis smulkmenomis iš garsenybių gyvenimo jau seniai laikomas tipiška angliško charakterio savybe. Tačiau faktas, kad kaip niekad lietingos vasaros nuvargintas kraštas svajoja apie dar didesnį kiekį kritulių, negali nekelti nuostabos. Vis dėlto atrodo, kad populiariausia besibaigiančios vasaros prekė šiuo metu yra būtent pasivaikščiojimams lietingu oru skirti guminiai batai (angl. Wellingtons, Wellies, Welly Boots). Spaudoje pasirodžius kelių garsenybių, dėvinčių botus, nuotraukoms iš Londono parduotuvių lentynų iššluoti net ir ilgokai užsigulėję egzemplioriai. Apsiginkluoti stilingaisiais Velingtono batais ragina ne tik madingiausias sezono kryptis diktuojantis Vogue. Botų pagundai neatsispyrė netgi autoritetingi Financial Times gyvenimo būdo ekspertai, patariantys nusprendusiems palengvinti piniginę mažiausiai penkiasdešimčia svarų, investuoti į klasikinius žaliuosius Hunter.

Ar egzistuoja botų klasika?

1954 metais Šiaurės Britanijos gumos kompanija pristatė pirmuosius šiandien klasikiniais laikomus žaliuosius Hunter ir Royal Hunter botus. Reikia pažymėti, kad jie pirkėjų pripažinimą iškovojo labai negreitai – per metus tebuvo užsakoma iki 36 tokių botų porų. Tik intensyvios ir nuolatinės marketingo kampanijos dėka, gamintojams pavyko šiuos velingtonus išpopuliarinti. Šiandien žalieji botai Anglijoje populiariausi, po jų mėgstamiausia juoda spalva. Pastaruoju metu botų pasiūla tapo ypač įvairiapusė – skyrus šiek tiek laiko paieškoms, galite įsigyti beveik kiekvieno pageidaujamo stiliaus ir spalvos botus, pradedant pačiais paprasčiausiais, baigiant tokiais, kuriuos drąsiai galėtume vadinti prabangos preke. Vis dėlto, rinkdamiesi botus neapasirikite: stereotipus mėgstantys anglai jūsų ekscentriškumą gali įvertinti savaip. Tradiciniai žali botai laikomi stilingesniais ir labiau pritinkančiais aukštuomenei nei klasikiniai juodi, nepaisant to, kad pradžioje jie buvo ypač populiarūs kaimo žmonių tarpe, o juos avintys paniekinamai vadinti 'Žaliųjų botų brigada'. 

Britai nebūtų britai, jei neprasimanytų ekscentriškos pramogos net iš tokio menkai įkvepiančio objekto kaip botai. Kai kuriose šalies dalyse vis dar žaidžiamas ir mėgiamas sporto užsiėmimas yra botų mėtymas – laimi tas, kuris savo velingtoną nusviedžia kiek įmanoma toliau. Kaimo pasilinksminimų metu vis dar retkarčiais organizuojami guminių batų šokių konkursai. Britai prisimena botus ir kasdieninėje kalboje – angliškas posakis „Give it some welly“ reiškia raginimą kažką atlikti energingiau, labiau pasistengti.

Kaip išsirinkti tinkamiausius? 

Kai pasiūla tokia didelė, reikia žinoti kelias taisykles, kad išsirinktumėte iš tiesų geriausius ir labiausiai jūsų poreikius atitinkančius botus. Kaip jau minėta, dauguma botus gaminančių kompanijų pristato skirtingus botus kone visiems gyvenimo atvejams, tad pirmiausiai turėtumėte sau atsakyti į klausimą, kam labiausiai jums botai reikalingi? Ar jie turės labiau praktinę paskirtį (darbas sode, medžioklė, žvejyba ir pan.), ar jūs tiesiog nusprendėte neatsilikti nuo stilingosios Kate Moss? Tikslinė paskirtis bene svarbiausias botų pasirinkimo kriterijus, nes priklausomai nuo to, kur botus avėsite, priklausys jūsų keliami reikalavimai velingtonų medžiagai, patvarumui, spalvai ir panašiai. 

 Dauguma garsiausių botus gaminančių kompanijų, kaip jau minėta Hunter, ragina įsigyti laisvalaikiui, žvejybai, medžioklei, žemės ūkio darbams, miškininkystei, gaisrininkams skirtus botus. Ši kompanija siūlo skirtingus botų modelius vyrams ir moterims bei vaikams, kurie ypač gerai atkartoja skirtingą vyriškos ir moteriškos kojos formą ir gražiai atrodo. Visi Hunter botai pagaminti rankomis, naudojant specialią technologiją, kurios rezultatas – unikalus visiškai vandens nepraleidžiantis bato karkasas. Batą sudaro paprastai iki dvidešimt aštuonių skirtingų dalių, kurios visos sukonstruojamos į visumą išimtinai rankomis. Kiekviena jų skirta užtikrinti maksimalų šių botų patogumą, eleganciją ir ilgaamžiškumą. Hunter specialistai teigia, kad kruopštumas ir rankų darbas reikalauja laiko – viena pora Hunter botų pagaminama vidutiniškai per savaitę. Prieš Hunter botams iškeliaujant iš dirbtuvių, jie dar kartą kruopščiai apžiūrimi ir įvertinami pagal „Vizualinių standartų knygą“. Būtent griežta kokybės kontrolė yra išskirtinis šios kompanijos bruožas, kuris, savo ruožtu, lemia ir atitinkamą kainą – vidutiniškai pora Hunters guminukų kainuoja apie 50 svarų. Tad tikriausiai nenuostabu, kad 2006 metais kompanija vos nepaskelbė bankroto, nors po lietingos šių metų vasaros, atrodo, seniausiai britų velingtonų kompanijai atsirado stulbinamo atgimimo vilčių... 

 Labai svarbu, kad botai būtų patogūs ir tinkamo jūsų kojai dydžio. Skirtingų kompanijų dydžiai gali skirtis, tad, prieš atverdami piniginę, nepatingėkite panaršyti internete ir susirasti jus dominančios kompanijos botų dydžių lentelę. Nepirkite botų, jei jie siekia aukščiau jūsų kojos kelio, su tokiais greičiausiai nebus itin patogu strikinėti per balas. Jei neieškote itin ilgaamžių botų ir norite, kad jūsų velingtonai mirgėtų įvairiausiais raštais, galite rinktis vadinamuosius „funky wellies“ – įvairiais raštais ir spalvomis dekoruotus botus. Paprastai jie nebūna pagaminti iš tikros gumos, bet iš sintetinio jos pakaitalo, todėl yra mažiau patvarūs, be to lengviau praleidžia drėgmę. Tačiau ir jų kaina atitinkamai mažesnė nei klasikinių botų – nuo 15 iki 30 svarų. 

Jei ketinate botus dėvėti vėsesniu oru, ypač atkreipkite dėmesį į vidaus šiltinimą. Kartais verta investuoti į brangesnį modelį, nes patikimos kompanijos paprastai šiltina botų vidų natūraliomis medžiagomis, kurios ne tik šildo koją, bet ir neleidžia jai prakaituoti. 

Geriausia botus pirkti internete – „Google“ įvedę paieškos žodį, pavyzdžiui, „wellies boots“, rasite daugybę tinklalapių, siūlančių įsigyti įvairiausio stiliaus botų jums priimtiniausių kainų kategorijoje. Pabandykite apsilankyti http://www.funky-wellington-boots.co.uk/wellie-boots.htm, http://www.wellie-boots.com/ arba http://www.thewellyshop.com/. 

Gana didelis „funky wellies“ pasirinkimas Camden Lock turguje ir vietos parduotuvėse, klasikinių modelių patartina pasidairyti sodo reikmenų ar tiesiog brangesnės avalynės parduotuvėse.
Jei botų jums prireikė kaip profesinės veiklos atributo, ar susiruošėte į vieną iš daugelio vasaros metu šalyje organizuojamų muzikos festivalių po atviru dangumi, o gal mėgstate dirbti sode su stilingu apavu, botai yra būtent tai, ką turite suskubti nusipirkti besibaigiant angliškai vasarai. Atminkite – svarbiausia, teisingai pasirinkti. Ir nustoti laukti gero oro!

Botų istorija

Teigiama, kad pirmasis guminius batus, vėliau pavadintus jo vardu, avėjo Arthur Wellesley (Arturas Velsli), Velingtono hercogas. Šie batai aristokratijos tarpe ypač išpopuliarėjo devynioliktojo amžiaus pradžioje, kuomet pasikeitus vyrų madai prireikė naujo tipo avalynės. Iki tol vyrai rinkdavosi batus su minkštais atvartais, kurie idealiai tiko prie trumpų kelnių, tačiau joms pailgėjus tapo nepraktiški ir nepatogūs avėti. Paisyti naujų mados vėjų buvo pagrindinis Velingtono hercogo reikalavimas, išsakytas tuo metu garsiam Londono St. James gatvės batsiuviui Hoby. Pastarasis patobulino 18 amžiuje madingus botfortus ir pagamino užsakovui batus, kurie vėliau išgarsino jų šeimininką visame pasaulyje. 

Netrukus dėl savo praktiškumo botai sparčiai išpopuliarėjo - hercogo žodžiais tariant, botai puikiai tiko tiek kovos lauke, tiek prie pietų stalo. Juos pamėgo to meto dabitos, vadinamieji dendžiai, tarp jų ir garsusis Beau Brummell‘is. Pirmieji „velingtonai“ buvo siuvami iš odos, vėliau, išaugus jų paklausai, gamintojai ėmė eksperimentuoti ir su kitomis medžiagomis, daugiausiai, guma. Išaugusi gumos paklausa paskatino amerikietį verslininką Henry Lee Norris perkelti savo verslą iš JAV į Edinburgą, kur jis 1856 metais įkūrė Šiaurės Britanijos gumos kompaniją (vėliau išgarsėjusią Hunter gumos kompanijos vardu). 

Labiausiai „botai“ išpopuliarėjo Antrojo Pasaulinio karo išvakarėse, kuomet karinė vadovybė užsakė minėtai kompanijai pagaminti guminių batų, tinkamų avėti britų kariams molingose ir klampiose Prancūzijos ir Belgijos vietovėse. Tuo laikotarpiu kompanija pagamino apie 1.2 milijonų botų. Po karo guminiai batai tapo mėgiama darbininkų avalyne, botus taip pat ėmė dėvėti moterys ir vaikai. Tuo metu lengvai pakito botų dizainas - suapvalėjo bato nosis, juos imta gaminti laisvesnius. Vis dėlto dar beveik penkiasdešimt metų botų estetikai dėmesio skirta minimaliai. 

Tik maždaug nuo 1999 metų botai pradėti traktuoti ir kaip laisvalaikio aksesuaras, tad susirūpinta, kad botai būtų ne tik ilgaamžiai, bet ir patogūs bei šilti. Šias kryptis pirmiausiai įgyvendinti ėmėsi tokios guminę avalynę gaminančios kompanijos kaip „Muck Boot Company“, „Hunter“ ir „Tayberry“. Maždaug tuo pat metu prasidėjo ir avalynės gamintojų specializacija – vieni ėmė gaminti botus, skirtus žemdirbiams ar sodininkams, kiti ėmė orientuotis į laisvalaikio sportą ar žirgų verslą. Botų populiarumas peržengė tėvynės ribas: juos pamėgo Kanadoje, JAV, Australijoje.