auksine tema,nes as jau buvau pradejusi galvoti,kad tik as tokia esu "nenormali".neleidziu baliu-orgiju namie,tik progomis(gimtadieniai,sventes)ir tai savo ribose,nes vaikas gyvena(neskaitau as ten saslyku kepimo,pasisedejimo su alumi baliumi).negeriu kartu-esu smerkiama visu vyro draugu,nemegstama,ragana.
kol draugavom-buvo nieko,nes pati kartu iseidavau.paskui pradejau stabdyti,nes kuo daugiau eini-ziuriu tuo daugiau nori.bet i tuos isejimus budavo savaitgaliu,kad iseidavo be manes penktadieni,o gryzdavo tik sestadieni.jau ruosiausi palikti,bet palaipsniui apsitvarke.sukurem seima,jaunas dar buvo kol lakste,atsirado vaikas.tikrai per kelis metus,buvo tu vyro isejimu,bet su protu ir labai nedaug.
taciau kuo toliau -tuo labiau jauciu spaudima is visu pusiu.vyras pradejo dirbti su lietuvaiciais-prasidejo pubai ir pan.piktas,nepatenkintas,per mane negali iseiti tiek kiek nori,kur nori,negali chebros ateiti.galiausiai man pasake sia sav.tau visada viskas negerai.visi eina kiekviena penktadieni,sestadieni,tusinas ir visi gyvena ir visu zmonos laimingos,ir visiems gerai.tik tau vienai visada viskas negerai.jau pradejau save kaltinti,kad tikrai as kazkokia neidomi,nenormali ir pan.
zino,kad pasirupinsiu vaiku,zino,kad visada lauksiu namie.vakariene paruosta,namai sutvarkyti...jauciu kaip tolstam ir matau kaip skiriasi musu interesai.man reikia visiskai kitu dalyku ir apie vaiko ateiti galvoju visiskai priesingai,nei manasis...
skaudu ,bet tokia realybe.bijau,bet kuo toliau-tuo labiau neapleidzia mintis apie isejima lauk...