Užklydusi į šiaurės Londone įsikūrusią kepyklėlę 'Sweet Tree Bakery' gerokai nustembu: šalia prancūziškų, vokiškų ir kitų šalių saldumynų puikuojasi mums iki skausmo pažįstamas šakotis.

Sekmadienis, lyja ir stiprūs rudenio vėjai ką tik nuplėšė 'Sweet Tree Bakery' iškabą. Tačiau į lietuvės Vidos Valiukevičiūtės ir japono Manabu Ueno parduotuvę/kavinę/kepyklą, duris atvėrusią vos prieš tris mėnesius, klientai renkasi vienas po kito. Vilioja šviežių bandelių kvapas, rytinės kavos aromatas, kalėdinės vitrinos dekoracijos ir besišypsantys šeimininkai.

Saldumynai neša laimę

Kol Vida aptarnauja pirkėjus apie saldų verslą šnekučiuojuosi su jos sutuoktiniu Manabu. Prieš septynerius metus į Londoną atvykęs vyras sako pusę savo gyvenimo praleidęs įvairiausiuose pasaulio kraštuose – Indijoje, Amerikoje, Kinijoje.  „Daugiau nei trisdešimt metų sukuosi maisto gamybos industrijoje, turiu nemažai patirties, o apie savo verslą svajojau jau ilgai“, - pasakoja Manabu.

Apsigyvenęs Londone japonas pradėjo vadovauti gamyklai, tiekiančiai suši, sumuštinius, salotas Anglijos parduotuvių tinklui 'Waitrose' bei įvairioms kavinėms. Pernai, praėjus šešeriems metams, Manabu paliko mėgstamą darbą ir ėmė kurti nuosavo verslo planus. „Dažnai pagalvodavau apie ateitį. Suvokiau, kad neesu labai jaunas, tad galbūt dabar ir yra paskutinė galimybė“, - nepaliauja šypsotis jis.

Prancūzišką, japonišką, vokišką ir kitų šalių virtuves 'perkandęs' Manabu nusprendė, kad labiausiai jį  džiugintų saldumynai. Kodėl? „Nes jie padaro žmones laimingus“,  - nusijuokia vyras.

Šakotis japonišku stiliumi

Iki šiol visuomet maniau, kad vadinamasis 'bankuchen‘as' – tai tiesiog dar vienas šakočio pavadinimas. Vida tuoj pat atpjauna gabalą tikro vokiško 'baumkuhen' ir paaiškina, kad šie gaminiai yra panašūs, gaminami toje pačioje krosnyje, tačiau visiškai skirtingi. Į 'baumkuchen'ą' dedami migdolų riešutai, jis neturi 'ragų'. Taip pat gaminys dažniausiai būna aplietas šokoladu arba cukraus glajumi. 

„Niekas šakočių Anglijoje nežino išskyrus lietuvius. Tad esame pionieriai, besistengiantys juo sudominti įvairių tautų atstovus“, - sako Manabu.

Pirmą kartą paragavęs lietuviško šakočio japonas toli gražu nebuvo sužavėtas. „Kartą nusipirkome šakotį vienoje lietuviškoje parduotuvėje Londone. Tuomet pirma mintis paragavus  - brangus, sausas ir nešviežias“.

Žaidžiantis golfą, grojantis pianinu Manabu viso pokalbio metu akcentuoja kokybę, organiškus produktus, šviežius kepinius. Kiekvienas 'Sweet Tree Bakery' produktas kepamas vietoje ir parduodamas kaip galima greičiau. „Praėjusiais metais nuvykome į lietuvišką turgų Stratford‘o rajone. Viena moteris pardavinėjo šakočius. Nustebau, kada ji visiškai atvirai pasakė, kad šakočiai pagaminti prieš tris savaites. Mano manymu, trijų savaičių senumo šakotis nėra labai kokybiškas. Nesuprantu, kam reikia laikyti jį taip ilgai? Juk skonis labai nukenčia. Mūsų kepykloje šakočio receptas patobulintas, o svarbiausia visi gaminiai švieži“, - sako jis.

'Sweet Tree Bakery' kepyklėlėje šakočiai neužsistovi ilgiau nei savaitę. Kilogramas lietuviško kepinio čia kainuoja 12 svarų. „Rizikuojame, nes šakočių niekas Anglijoje nežino išskyrus lietuvius. Tačiau čia siūlome ir kitų šalių gaminius: prancūziškas bandeles, vokišką duoną ir 'baumkuhen‘ą'“. 

„Londone niekuomet nekurčiau verslo vien lietuviams ar japonams. Juk tai toks internacionalinis miestas, tad reikia galvoti plačiau. Reikia kurti visiems“, - tiki Manabu.

Kenčia šeima

Vidos 2002-ųjų kelionė į Londoną neturėjo iš esmės pakeisti jos gyvenimo. „Gavau pasiūlymą vienoje gėlių parduotuvėje Londone padirbėti floriste, tad atvažiavau čia tik trims mėnesiams tobulinti anglų kalbos žinių“, - pasakoja moteris. Santūri lietuvaitė ir galantiškas japonas Anglijos sostinėje susitiko prieš šešerius metus, kada abu išsinuomavo po kambarį tame pačiame name ir tapo 'flatmates'. Sąžiningumas – šis Manabu bruožas tuomet lietuvaitę sužavėjo labiausiai.

Iš Šilutės rajono, Kintų kilusi Vida Lietuvoje prieš kelionę į Londoną dirbo buhaltere Kėdainių rajone,  Akademijoje, žemdirbystės institute. Tačiau dabar lietuvė į gimtinę grįžta tik aplankyti ten likusių giminaičių ir tvirtai sako, jog šeimos ateities planai susiję tik su Londonu.

Šiuo metu Lietuvoje su seneliais gyvena Vidos ir Manabu dvejų metukų sūnelis Elijotas.
Nuosavas verslas porai kainavo ne tik daugybę pinigų, prakaito ir laiko. Manabu teko paaukoti golfą ir vakarus prie pianino, Vidai – taip mėgstamus pasilepinimus baseine. Tačiau didžiausias praradimas - laikas su šeima.

„Pasisvečiuoti atvykusi sesuo pakraupo išvydusi, kiek dirbame. Keliamės penktą valandą, važiuojame į darbą, grįžtame kai jau laikas miegoti. Elijotas likdavo su aukle. Jam labai trūko dėmesio, sūnelis tapo piktas, taip mūsų išsiilgdavo, tad nusprendėme, kad laikinai jam bus geriau su seneliais“, - pasakoja Vida ir laukia nesulaukia, kada po dviejų mėnesių 'atostogų' Lietuvoje sūnus po Naujų Metų grįš pas tėvelius.

Svajonė – Londono centras

Wood Green rajone įsikūrusi kepyklėlė jau turi nemažai nuolatinių klientų. Manabu pasakoja, kad 'Sweet Tree Bakery' susidomėjo ir vietinis laikraštis, išspausdinęs interviu su lietuvaite ir japonu, nusprendusius, kad Londonui reikalinga dar viena šviežių, organiškų kepinių parduotuvė.

Pora pripažįsta, kad galbūt dabartinė ekonominė situacija nėra pats tinkamiausias laikas verslo pradžiai. Tačiau jiedu optimizmo nepraranda ir tikisi, kad, nors pradžia ir labai sunki, ateityje daugės pirkėjų, o tuo pačiu gerės ir finansinė situacija.

„Šeštadieniais sulaukiame daugiausiai klientų. Į mūsų kepyklėlę užsuka įvairiausių tautybių, amžiaus, dažniausiai aplinkinių rajonų gyventojai“,  - pasakoja kepyklos įkūrėjas.

Kuo daugiau darbo, tuo laimingesnė lietuvaitės ir japono pora. Jie neapsiriboja vietine parduotuvėle. Neseniai viena lietuviška mokykla užsisakė dešimt šakočių – tai Vidos nuopelnas, mat moteris stengiasi, kad apie šviežiausius šakočius Londone sužinotų kuo daugiau lietuvių. Šeima tikisi, jog ateityje jie sulauks užsakymų ir iš kavinių, parduotuvių, o netrukus 'Sweet Tree Bakery' gaminius bus galima užsisakyti ir internetu.

„Mūsų svajonė – kepykla sostinės centre“, - prasitaria Manabu. „O ar jus pats labai mėgstate saldumynus“, - pasiteirauju. „Man labiau patinka alkoholis, - pagalvojęs nusijuokia Manabu ir dar kartą pabrėžia, kad yra labai išrankus rinkdamasis bet ką, ar tai būtų gėrimas, ar saldumynai.

Atsisveikinant Manabu papasakoja, jog jau spėjo aplankyti Lietuvą. „Šauni šalis. Ypač patiko Klaipėda. Tačiau niekuomet jūsų šalyje nebuvau žiemą, - šypsosi jis.  - Žiemą ten tikriausiai labai nuobodu?“

Namo parsinešu didžiulį šakotį, kurio nelieka labai greitai. Džiaugiuosi, kad norint britus nustebinti lietuviškais gaminiais nuo šiol  nereikės 'saldaus medžio' šakų saugoti skraidinant jį iš Lietuvos į Londoną.

Sweet Tree Bakery
1 Crescent Road, N22 7RP, London, UK
Rail: Alexandra Palace Rail
Tube: Wood Green
T 020 8888 5531
[email protected] 
www.sweettreebakery.co.uk

NUOTRAUKŲ ALBUMAS