Kalbant su Lietuvos ambasadoriumi Jungtinėje Karalystėje, atrodo, privalai paklausti apie Brexit, dvigubos pilietybės ir politikos peripetijas. Ir tik labai nedrąsiai, kad neskambėtų nerimtai, užsimeni, kad YouTube girdėjai jį skambinant gitara ir dainuojant savo kūrybos dainas. „Tai nėra kažkas ypatingo. Pažįstu ne vieną diplomatą, rimtų žmonių, kurie turi pomėgį save kitaip realizuoti. Pamenu, Vienoje vyko diplomatinis priėmimas, britų ambasadorė iš jo išbėgo su violončele. Pasirodo, jai tądien vyko repeticija. Nesistengiu to afišuoti, nieko čia ypatingo“, - sako Renatas Norkus, tačiau akys užsidega šnekant apie poeziją ir muziką, su kuria ambasadorius gyvena nuo vaikystės.

„Ech, kad man tokį grojantį Ambasadorių“..... rašo Youtube klausytojas po jo ekscelencijos sudainuota Ilzės Butkutės poema „Nektaro vaikai“:

Mes buvome kūnai iš saulės ir juoko, ir miego,
iš tykančio rūko rugpjūčių, iš liepų liūties.
Galėtum sakyti, jog mūsų dievai kiek nemėgo,
tačiau tverdami juk žinojo, kad mums pavydės.                                        

Jei sąžiningai, man, poezijos mėgėjai, tai irgi atradimas, beklausant kūnu bėgiojo šiurpuliai ir užplūdo nostalgija gitarai, kuria taip niekuomet ir neišmokau groti.

Profesionaliai muzikos nesimokęs, groti gitara R. Norkus pradėjo dvylikos metų, dainavo „Ąžuoliuko“ chore, buvo įkūręs akustinės muzikos grupę „Canis Lupus“, koncertavo Lietuvos sporto rūmuose ir užkopė į tuometinio Lietuvos muzikos dešimtuko septintą vietą. „90-aisiais, atgimimo laikotarpiu, į muzikinę veiklą įsitraukiau labai aktyviai, paskui gyvenimas pasikeitė, dėmesį teko sutelkti ties kitais reikalais. Muzika liko šalia, gitara visuomet su manimi keliauja, kur bevažiuočiau. Šalia aktyvaus ir daugybės jėgų reikalaujančio darbo man muzika yra tarsi atgaiva. O kartais net suabejoju, galbūt diplomatija yra mano hobis, o muzika – mėgstamas reguliarus užsiėmimas. Aš joje gyvenu“, - pasakoja ambasadorius.

Lietuvija

Praėjusių metų rudenį kadenciją pradėjęs ambasadorius yra savotiškoje pažinties stadijoje su JK lietuviais, tačiau kraustydamasis į Londoną žinojo, jog bendruomenė čia plati ir įvairialypė – vieni jau tvirtai stovintys ant kojų, puikiai integravęsi, nemažai pasiekę, kiti – dar tik besikabinantys už gyvenimo svečioje šalyje. „Lūkesčiai išsipildė su kaupu, – tvirtina R. Norkus. - Matau daug įdomių, ypatingų žmonių. Man svarbus kiekvienas lietuvis, kad ir kokioje situacijoje jis atsidurtų, su visais ambasadoje stengiamės bendrauti ar bendradarbiauti“.

Lietuvija – taip ambasadorius vadina tautiečius pasaulyje, kurie laiko save lietuviais ir savo šaknis sieja su Lietuva. „Toje pasaulio Lietuvijoje slepiasi daug įvairių lūkesčių, siekių, galbūt ir neįgyvendintų svajonių, kai kur atvirkščiai, su kaupu išsipildžiusių norų palikus Lietuvą. Turime palaikyti vieni kitus, o valstybė ir aš, kaip vienas iš Lietuvijos atstovų, ieškome būdų, kaip suteikti galimybę žmonėms gyvenimą sieti su Lietuva, nesvarbu, ar jie norėtų grįžti, ar namus kurtų svečioje šalyje“. Pasak ambasadoriaus, stebuklingo recepto tikrai nėra, kuris staiga sugrąžintų išvykusius lietuvius. Svarbiausia, kad užsienio lietuviai jaustų ryšį su gimtine.

Džiugu tai, kad lietuviai susiskirstę į įvairias organizacijas, pagal savo pomėgius, interesus, pastebi ambasadorius. Diplomatas mielai dalyvauja ambasadoje, dar vadinamoje Lithuania House, vykstančiose Santaros - Šviesos renginiuose. Tai žinomas intelektualus judėjimas, jungiantis lietuvius visame pasaulyje. R. Norkus jau spėjo susipažinti su Lithuanian City of London (LCLC) klubu, vienijančiu finansinio Londono sektoriaus profesionalus. „Klubo nariai - labai užimti, daug pasiekę karjeros srityje, puikiai integruojasi į JK bendruomenes. Be galo džiugu, jog jie randa laiko ir savotiškai atiduoda duoklę Lietuvai, organizuoja įvairias labdaros programas, dalinasi patirtimi, taip pat propaguoja Lietuvą ir skleidžia gerą žinią apie mūsų šalį. Sičio klubo tikslai ir misija beveik atitinka ambasados tikslus ir misiją“, - sako jis.

Su Londono City lietuvių klubu (LCLC).

Ambasadoriaus planuose - aplankyti kiek įmanoma daugiau JK universitetų, kuriuose studijuoja lietuviai. Jaunimas juk yra terpė, kurioje galima rasti naujų, gražių idėjų. Londono Karališkosios muzikos akademijos lietuvius studentus ambasada planuoja pasitelkti organizuojant įvairius renginius.

Kadenciją pradėjusį Lietuvos ambasadorių maloniai nustebino ir Lietuvių Skautų jaunimo organizacija, taip pat dvi bažnyčios Londone: Šv Kazimiero ir Krikščionių. Vien ko vertos Lietuvių Krikščionių bažnyčios pastangos įkurti priklausomybės ligų reabilitacijos dienos centrą „Alfa“ - tai pirmoji organizacija Didžiojoje Britanijoje, kurios tikslas pasiekti lietuvių išeivių bendruomenės narius, turinčius priklausomybę nuo tokių psichoaktyvių medžiagų, kaip alkoholis ir narkotikai, padėti jiems išgyti nuo šios priklausomybės bei išspręsti priklausomybės sukeltus padarinius.

Diplomato dienotvarkėje daugybė oficialių vizitų, renginių, susitikimų. „Reikia viską planuoti ir prasmingai sudėlioti, tuomet tas užimtumas duoda naujus potyrius, naujas perspektyvas, - sako R. Norkus paklausus, ar nevargina nuolatinis dėmesys. – Toks mano kaip diplomato darbas, esu jį pasirinkęs savo valia, todėl mielai priimu šį iššūkį. Žinoma, kartais to dėmesio yra labai daug. Lietuvos ir lietuvių reikalai yra tik viena pusė, juk ambasada taip pat atstovauja santykiams su JK politikais ir vyriausybe. Visą tai sudėjus - mozaika iš tikrųjų spalvinga“.

Ambasadorius Renatas Norkus įteikia skiriamuosius raštus Karalienei Elžbietai II-ajai. Foto: Deivaras Kaleininkas.

Ambasadorius Renatas Norkus įteikia skiriamuosius raštus Karalienei Elžbietai II-ajai. Foto: PA Images / Alamy Stock Photo.

Į diplomatinę tarnybą, Plungėje gimęs, Kaune ir Vilniuje augęs Renatas Norkus įstojo 1991-aisiais, studijuodamas paskutiniame kurse Vilniaus universitete. Dirbti ministerijoje pradėjo dar studentas. „Tai buvo metai paženklinti pokyčių pradžia, - prisimena ambasadorius. – Užsienio reikalų ministerija ieškojo žmonių, kurie būtų baigę teisės, istorijos mokslus, mokantys užsienio kalbas. Patekau į grupę, kuri pradėjo dirbti jau nepriklausomos Lietuvos diplomatinėje tarnyboje“.

Baigęs teisės mokslus diplomato karjerą R. Norkus matė kaip laikiną etapą. Tačiau diplomatinis sūkurys nebepaleido. „Praktiškai nei vienos dienos nesu dirbęs kaip teisininkas. Tas laikinas etapas tęsiasi jau 27-erius metus. Diplomatinė tarnyba yra labai plataus profilio, ypač nedidelės šalies. Užprogramuota rotacinė sistema, kada padirbęs vienoje ar kitoje srityje tu pereini į kitą, perkeliamas į kitą šalį. Nėra galimybės giliai specializuotis“, - sako ambasadorius. Vis dėlto, didžioji R. Norkaus diplomatinio darbo dalis buvo susijusi su saugumo politika. Jo ekscelencija diplomato pareigas vykdė Briuselyje Lietuvos atstovybėje prie NATO, Lietuvos ambasadoje Vašingtone, kur tuo metu šalies uždavinys buvo patekti į svarbiausias saugumo institucijas NATO ir ES, kelis kartus ambasadorius buvo perkeltas darbui į Krašto apsaugos ministeriją.

 Į darbą – su papūgėlėmis

Darbo ar asmeniniais tikslais ne kartą lankęsis Londone ambasadorius su žmona Sandra praėjusį rudenį Didžiosios Britanijos sostinėje apsigyveno mažiausiai trims, daugiausiai penkeriems metams. Kelis mėnesius pagyvenus garsiajame Notting Hill’e nuolatine ambasadoriaus rezidencija tapo Chiswick rajonas Vakarų Londone.

„Mums labai patinka, - šypsosi R. Norkus. - Jau vien laukinės papūgėlės ryte pakelia nuotaiką ir palydi į darbą, sukurią gerą atmosferą“. Papūgėlių būriai kai kuriuose Londono vietovėse kartais prilygsta žvirblių gvardijoms. Svarstomos įvairios teorijos kaip šiltųjų kraštų paukščiai staiga pasipylė Londono sostinėje. Manoma, kad dalis jų į laisvę išskrido kino filmo „The African Queen“ filmavimo metu, o 60-aisiais laisvę porai papūgų suteikė muzikantas Jimi Hendrix.

Ne tik papūgėlės žavi naujakurius. Diplomatas tikina, kad net metro kamščiai jo kol kas neerzina, o savotiškai patinka. „Šis miestas atrodo labai jaunas, daugybė jaunų žmonių, jo kosmopolitinė dvasia mane visada traukė. Tai didmiestis, bet, antra vertus, čia galima rasti daugybę mažų, jaukių, nedidelių rajonų, miestelių, konglomeratų. Kur begyventum, kiekvienas rajonas turi savo koloritą, veidą, istoriją. Rajonų bendruomenės žino savo kirpyklą, kepyklą, pusryčių vietą. Londonas žavus ne tik didmiesčio dvasia, bet ir tuo, jog tokiame milžiniškame mieste galima pabėgti į parką, susikurti savo idilę‟.

Vienintelis dalykas, kas nustebino ambasadorių – oras. „Vis dėlto tikėjausi, kad žiema čia yra švelnesnė. Gal šiemet ji buvo neįprastai žvarbi? O šiaip vykstant į kitą šalį, į diplomatinį darbą bent jau aš stengiuosi niekuo nesistebėti, pasiruošti įvairiems netikėtumams“.

Darbo diena prasideda dar neatvykus į ofisą. Peržiūrimi įvairūs pranešimai, peržvelgiamos žiniasklaidos naujienos, kas atsitiko per kelias valandas, svarbiausia – ar lietuviai kažkur neįsivėlė. Diena nelygi dienai. „Mėgstu bendrauti su žmonėmis, man nėra problemos eiti į susitikimus ir pristatyti Lietuvos poziciją. Patinka bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis, analitikais, thinktankeriais, kurių čia yra labai daug, žurnalistais, kurie užklausia ambasados nuomonės vienais ar kitais klausimais“.

Ambasadoriaus pareigas Londone Renatui Norkui tenka eiti ne tik Brexit derybų įkarštyje bet ir Lietuvai švenčiant 100 metų jubiliejų. Londone ir visoje JK jau įvyko gausybė renginių: atkurtos Lietuvos valstybės gimtadienio proga šalį sveikino lietuviškos poemos metro traukiniuose, pačiame Londono centre esančioje bažnyčioje skambėjo Martyno Levickio akordeonas. Škotijoje - tarptautinis filmų festivalis, kur savo kūrybą pristatė ir lietuviai, Birmingham'e vyko Mirgos Gražinytės-Tylos vadovaujamo orkestro koncertai, Velse - Justinos Gringytės, Velso muzikos akademijos absolventės koncertas. „Šimtmetį matau ne tik kaip žvilgsnį atgal, bet ir solidų žvilgsnį ir žingsnį į priekį. Per kultūrinę diplomatiją stengiamės skleisti žinią apie Lietuvą, apie mus siejančias vertybes, mūsų europietiškumą. Labai smagu matyti, kad bendruomenės aktyviai prisijungia prie šimtmečio minėjimo“.

Neišvengiamos temos

Susitikau su ambasadoriumi, kai Lietuvos žiniasklaida mirgėjo antraštėmis, kad štai iš Lietuvos išvyko visas Marijampolės miestas. Ar tikrai verta sunerimti? „Man atrodo, kad tai natūralus procesas: Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, atsivėrus sienoms, prasidėjo laisvas žmonių judėjimas, kurio mes patys siekėme, patys norėjome praplėsti horizontus, taip ir įvyko. Galbūt nesitikėjome, kad bus tokie išvykstančių iš Lietuvos mastai, bet vertinkim viską objektyviai, išmintingai. Nemanau, kad reikia daryti didelę tragediją, - svarsto R. Norkus. - Žinoma, turime stengtis, kad Lietuvoje gyvenimas gerėtų, gražėtų. Manau, kad didelė dalis lietuvių tikrai sugrįš. Jei ir ne - turės ryšį su tėvyne. Kalbame apie vis mažėjantį lietuvių skaičių, bet tas skaičius išlieka tas pats. Visame pasaulyje lietuvių yra virš keturių milijonų‟.

Sklando neoficialus skaičius – JK gyvena apie 200 000 lietuvių. „Kaip jums atrodo, ar šis skaičius ne didesnis?“ – klausiu ambasadoriaus. „Viena kaip atrodo, kitą - kokius oficialius skaičius turime“, - diplomatiškai atsako ir pateikia oficialią statistiką: Jungtinių Tautų nacionalinės statistikos tarnybos duomenimis praeitų metų liepos mėnesį JK gyveno 212 000 Lietuvos piliečių. Tokia oficiali statistika. Lietuviai gyvena beveik visuose JK vietose, tankiausiai iš jų Anglijoje, mažiausiai Velse. Be abejo, daugiausiai gyvena Londone ir sostinės apylinkėse, taip pat Rytų Anglijoje, apie 20 000 - Šiaurės Airijoje. „Tokie yra oficialūs skaičiai, kiek faktiškai gyvena - sunku tiksliai pasakyti. Man asmeniškai pirmas įspūdis apie lietuvių gausybę Londone susidarė kada vos pradėjęs kadenciją atvykau stebėti krepšinio varžybų tarp Kauno Žalgirio ir Lenkijos komandos Stradford’e. Pravėręs salės duris išvydau tribūnas pilnas geltonų, žalių, raudonų vėliavų ir Žalgirio spalvų. Jau toje arenoje atrodė, kad susirinko tūkstančiai lietuvių sirgalių. Jautėsi didelė jėga. Tokia Londono realybė – čia išties gyvena labai daug tautiečių, kuriuos sutinkame visur - ir kavinėse, ir metro, prekybos centruose, gatvėse. Ne šiaip turistus, bet gyvenančius ir dirbančius lietuvius. Jau yra užaugusi ir nauja karta lietuvių, kurie šioje šalyje gimė. Nauja Lietuvija“.

Ambasadorius įsitikinęs, kad daugeliui JK lietuvių gimtinė išties rūpi, stengiamasi išsaugoti šaknis, domimasi, kas vyksta Lietuvoje, svarstoma, kas turi pasikeisti, į kokią Lietuvą norėtųsi sugrįžti. „Dalis planuoja grįžti, dalis grįžo ir sėkmingai įsikūrė, dalis sugrįžo ir po kiek laiko vėl išvyko į JK. Istorijų yra įvairiausių“, - kalba diplomatas. Anot jo, yra dvi sritys, kuriose labiausiai reikia pokyčių, kad žmonės gręžtųsi atgal į Lietuvą. Pirmoji - darbo ir verslo galimybės, biurokratinių kliūčių besikuriantiems verslams pašalinimas, mokesčių mažinimas pradedantiesiems, verslininkų skatinimas ieškoti darbuotojų užsienio lietuvių tarpe, skleisti informaciją užsienyje apie darbo vietas Lietuvoje. Kita sritis - švietimas: palengvinti grįžusių emigrantų vaikų integraciją mokyklose, papildomas finansavimas darbui su vaikais, lietuvybės centrų steigimas. Dar viena sritis, kurioje ambasadorius norėtų matyti daugiau pokyčių – medicinos paslaugos. „Ne tik JK, bet ir Norvegijoje, Airijoje, kitose šalyse gyvenantys mato kaip galėtų būti ir Lietuvoje, kalbant apie gerąsias medicinos paslaugų puses“.

R. Norkus išdėsto keturis pagrindinius ambasados uždavinius ir tikslus: užtikrinti visų lietuvių gyvenančių JK interesus, kiek tai priklauso nuo ambasados, dar labiau sustiprinti Lietuvos ir JK dvišalius santykius, ypatingai saugumo ir gynybos srityse, pagyvinti ekonominį bendradarbiavimą, verslo ryšius, investicijas, ypatingai „Fintech“ srityje, aktyviai vykdyti kultūrinę diplomatiją. Skrydžiai į Lietuvą ne tik iš Luton'o ar Stanstead’o oro uostų, bet ir iš Londono City, Gatwick’o, gal net Heathrow – taip pat vienas iš siekių. „Tai sustiprintų verslo ryšius. Uždavinys apčiuopiamas, bet nėra lengvai įgyvendinamas, - kalba ambasadorius. - Ir, be abejo, padaryti viską kas priklauso nuo Lietuvos, kad Brexit’as baigtųsi gerais santykiais tarp šalių“. Brexit kalbos neišvengiame. „Mums ES labai svarbi, bet JK nusprendė eiti kitu keliu, tačiau tai nereiškia, kad mes išsiskiriame. Mūsų tikslai tie patys: saugesnė Europa‟.

Paskelbus referendumo dėl JK išstojimo iš Europos Sąjungos rezultatus Lietuvos ambasadoje Londone juntama įtampa. Brexitas šalyje gyvenančius lietuvius paskatino susimąstyti dėl ateities, kol tvyro nežinia, kur link pasuks JK politika ES piliečių atžvilgiu. „Ambasadoje pastebėjome, kad žmonės jautriai reaguoja, padažnėjo gyvenamosios vietos išdeklaravimo klausimai, norima aiškesnių teisių. Jau gavome ir kelis pranešimus apie pradėtus procesus JK pilietybei įgyti. Paskelbus Brexitą kai kurie priėmė sprendimą atsisakyti Lietuvos pilietybės“.

Dviguba pilietybė dar viena neišvengiama pokalbio tema. Referendumą dėl dvigubos pilietybės Lietuvoje planuojama surengti kitais metais kartu su prezidento rinkimais. „Aš asmeniškai palaikau dvigubos pilietybės idėją, manau, kad nedidelei šaliai kaip Lietuva, tai yra labai svarbu. Kuo daugiau lietuvių jausis Lietuvos piliečiais ne tik savo vidumi, vertybėm, bet ir teisine prasme, tai visi tik išlošime. Nesu tikras, kad šis dvigubas pilietybės įteisinimas sustabdys emigraciją, tai galbūt neturės tiesioginės pasekmės, bet lietuviams išlikti šalia savo šalies, būti aktyviai su ja susietais, dvigubos pilietybės įteisinimas tikrai pasitarnautų“.

R. Norkus tikisi, kad į dvigubos pilietybės įteisinimą teigiamai žiūrės dauguma Lietuvoje gyvenančių. Turime skleisti informaciją, edukuoti, informuoti – įsitikinęs jis. „Viskas galiausiai atsiremia į žmogiškąjį ryšį. Dialogas yra viską palaikanti funkcija. Ar tai būtų dialogas tarp dviejų žmonių šeimoje, ar tai būtų dialogas tarp kaimynų, tarp miestų, tarp valstybių. Jeigu dialogas nevyksta - santykiai pradeda degraduoti ir atsiranda problemų, - svarsto ambasadorius. - Net jei interesai ir nesutampa, vis tiek kalbėtis reikia. Gyvenime juk nebūtina visais klausimais sutikti, bet civilizuotu būdu – susitarti“.