Monika Suszek kelis mėnesius dirbo padavėja, bet nemėgo šio darbo, nes jis visiškai neskatino tobulėti intelektualiai bei neatitiko jos profesinių įgūdžių, įgytų gimtojoje Lenkijoje. Kai 2014 metais jos dėmesį patraukė „Onpartu“ programa, ji suprato, kad be galo nori kažką keisti, nori vėl dirbti mėgstamą darbą toje srityje, kuri ją domina.

Kaip ir Monikai, Gertrūdai Gudaitei iš Lietuvos daug pasitikėjimo savimi suteikė faktas, kad ji „nėra vienintelė užsienietė užsienyje“. Aplinkui daug moterų, emigravusių iš Centrinės ir Rytų Europos, kurioms, kaip ir jai, buvo sunku įsilieti į kvalifikuotą Jungtinės Karalystės darbo rinką. Nors prieš atvykdamos ir turėjo puikią profesinę kvalifikaciją bei lengvai pritaikomus įgūdžius, nekvalifikuotas ir išsilavinimo neatitinkantis darbas čia pakenkė jų pasitikėjimui savimi, privertė jaustis blogai ir tik dar labiau skatino troškimą grįžti į tą profesinę sritį, kuriai jos skyrė savo studijų metus.

Tai buvo vieni iš daugybės veiksnių, suvedę draugėn septynias moteris iš Centrinės ir Rytų Europos. Sutikusios dalyvauti programoje, skirtoje emigrančių moterų profesiniam tobulėjimui ir karjeros valdymui, jos tapo „Onpartu“ narėmis. „Galiausiai, tai buvo nemokama programa, bet kuriuo atveju galėjai tik gauti, o ne prarasti“, – sako Gertrūda, šiuo metu kurianti nuosavą baldų gaminimo verslą. Jos nuomone, programa paskatino ir suteikė drąsos žengti savo svajonės link ir įkurti savo verslą – dirbti sau, o ne kitiems.

„Onpartu“ tikslas yra padėti iš Centrinės ir Rytų Europos emigravusioms moterims rasti darbą Jungtinėje Karalystėje, atitinkantį jų kvalifikaciją, išsilavinimą ir profesinę patirtį. Šiuo metu, iki gruodžio 7 dienos, priimamos paraiškos į naują grupę. Šešių mėnesių programa startuoja 2016 metų vasario mėnesį. Reikalavimus atitinkančios kandidatės turi galimybę 3 mėnesius padirbėti ir įgyti darbo patirties su „Onpartu“ bendradarbiaujančiose įmonėse.

Dalyvavimas trijų mėnesių bandomojoje programoje padėjo Monikai ir Gertrūdai įvertinti įgūdžių, įgytų gimtosiose šalyse, vertę D. Britanijos darbo rinkoje. „Kalba nėra toks didelis barjeras, kaip maniau anksčiau“, – sako Monika ir paaiškina, kaip vizualizacijos pratimai ir ribojančių įsitikinimų tyrinėjimas padėjo jai atgauti pasitikėjimą savimi ir gauti mėgstamą darbą, susijusį su jos išsilavinimu ir įgyta patirtimi Lenkijoje. Be to, Gertrūda užsimena, kad susipažinus su žmonėmis, anksčiau buvusiais ar tebesančiais panašioje situacijoje, glaudus darbas poroje atliekant praktines užduotis su priskirtu „bičiuliu“ suteikia daugiau naudos, nei galima įsivaizduoti. Dauguma „Onpartu“ narių komentavo, kad, nepaisant to, jog programos užsiėmimai vyko tik savaitgaliais ir dauguma užduočių buvo atliekamos internetu, jos yra labai patenkintos užsimezgusiais draugiškais ryšiais tarp dalyvių.

Paklausta, kokį pagrindinį patarimą duotų moteriai iš Centrinės ir Rytų Europos, Gertrūda atsakė, kad turbūt maža naudos būtų iš paprasto paraginimo labiau pasitikėti savimi. Ji ir pati nėra tikra, ar būtų atgavusi pasitikėjimą savimi be „Onpartu“ pagalbos. Svarbiausia, pasak Monikos, yra nepasiduoti, niekada neprarasti tikėjimo savimi, nes permainos yra įmanomos.