„Ne kartą esu sakiusi, kad iš užsienio grįžę gyventi į gimtinę lietuviai mato daugiau galimybių, ne kliūčių, daugiau dirba ir nelaukia  pagalbos iš valdžios. Jie patys kuria gerovę ir gerą klimatą aplink save“,  - sako DALIA ASANAVIČIŪTĖ. 

Prieš tris metus Jungtinės Karalystės Lietuvių Bendruomenės vadove tapusi moteris stebėjo kaip keitėsi šalyje gyvenantys lietuviai, kokiomis nuotaikomis gyveno išgirdę apie Brexit ir kaip tauta užsienyje švenčia Lietuvos šimtmetį.      

Londonietės pažintis su JK lietuvių Dalia. 

- Užaugote Vilniuje, kokius jausmus jums sukelia sugrįžimas į gimtą miestą nors kelioms dienoms? 
- Esu antros kartos vilnietė ir labai tuo didžiuojuosi. Kadangi vaikystėje gyvenome prie Operos ir baleto teatro, iki šiol liko meilė ir žavesys Vilniaus senamiesčiu. Grįžus į Vilnių turiu ritualą – išgerti kavos senamiesčio kavinukėje, aplankyti vaikystės kiemą. Man tai tikra atgaiva sielai. Vilnius man iki šiol yra pati gražiausia Europos sostinė, su be galo gražia architektūra ir stilingais, gražiais žmonėmis. Vilniuje tarsi ir spalvos ryškesnės, ypač rudenį, kai krenta lapai ir po kojomis mėtosi kaštonai.

- Kokie keliais jus atvedė į Londoną?
- Jungtinėje Karalystėje gyvenu jau penktus metus. Nemažai mano draugų prieš dvidešimt metų po truputį išvykdavo į Londoną kurtis ir gyventi. Pirmą kartą aplankiau Londoną 1999-aisiais. Tuo metu miestas pasirodė be galo didelis, svetimas, bet kartu ir didingas, žavintis. Patiko, jog gali pamatyti kažką įdomaus, nepažinto. Nuo to laiko Jungtinėje Karalystėje lankiausi kokius šešis kartus ir po truputi pratinausi prie šalies, prie Londono. Kol galiausiai supratau, kad noriu jame pagyventi, noriu, kad mano vaikai turėtų galimybę praplėsti savo akiratį, išmokti orientuotis globalioje aplinkoje. Todėl, pasitaikius palankiai progai, galiausiai atsikraustėme gyventi į Jungtinę Karalystę, netoli Londono esantį jaukų miestelį.

- Ar Anglija jūsų namai ar tik laikina stotelė?
- Mano namai liko Vilniuje, ir mano siela liko ten. Gyvenimas dažnai pasisuka netikėta vaga, todėl labai sunku prognozuoti ir numatyti, kaip bus ateityje. Tačiau manau, kad Londonas yra laikina stotelė ir atėjus laikui grįšiu namo.

- JK lietuvių bendruomenės pirmininkė esate jau trejus metus. Kaip jūsų akimis pasikeitė bendruomenė per šį laiką? Ar pastebėjote esminių pokyčių?
- Bendruomenė yra gyvas organizmas, kuris pulsuoja priklausomai nuo lyderių ir aktyvių žmonių. Per tuos ketverius metus, kai esu aktyvi JK lietuvių bendruomenės narė, keitėsi ir plėtėsi ne tik žmonių skaičius, geografija,  plečiasi ir veikla. Šiuo metu JKLB turi skyrius net Škotijoje. Per visus 71 JKLB gyvavimo metus pagrindinis organizacijos tikslas buvo ir yra lietuvių kalbos, kultūros puoselėjimas, jaunosios kartos lietuviško identiteto formavimas. Todėl švenčiame visas Lietuvos valstybines šventes, organizuojame diskusijas, debatus, susitikimus, didžiausią bendruomenės šventę Sekmines. Džiugina, jog atnaujinti ryšiai su kitomis didelėmis organizacijomis, t.y. JK lietuvių jaunimo sąjunga, Londono Sičio lietuvių klubu, Lietuvos komercijos rūmais, Santara - Šviesa, Skautais, Baltų Taryba. Kartu organizavome nemažai renginių.

Artėjant Brexit, labai svarbios tampa ir informavimo, teisinės ir net psichologinės pagalbos teikimo funkcijos. Todėl pernai metais buvo įsteigtas psichologinės pagalbos ir informacijos centras, kur suteikiama nemokama pirminė teisinė ir psichologinė pagalba lietuvių kalba. Taip pat intensyviai dirbama informuojant ir vykdant prevencinę edukaciją prekybos žmonėmis tema. Paruošta video medžiaga, plakatai, kurie įspėja apie prekybos žmonėmis tipus ir grėsmes, nurodomi kontaktai, kur kreiptis, ištikus nelaimei, tapus išnaudojimo auka. Pavasarį savanorių komanda važiuoja į Lietuvos regionuose esančias mokyklas kalbėtis su moksleiviais, šviesti juos, edukuoti. Nes retas žino, kur išvažiuoja ir kur dirbs.

Negaliu nepaminėti labdaringos veiklos, vargstančių Lietuvos šeimų ir senelių rėmimo. Labai džiugina atsinaujinusios arba iš naujo gimusios JK miestų bendruomenės ir jų veikla. Kuriasi naujos lituanistinės neformaliojo ugdymo mokyklos, kurių šiuo metu JK yra net 49! Tai rodo, kad tėvai mato aiškų tikslą vaikus mokinti gimtosios kalbos. JKLB jau tapo gana įtakinga ir vieninga bendruomenė, turinti savo balsą ir Lietuvos institucijose. Mūsų nuomonė svarbi sprendžiant dvigubos pilietybės klausimą, vaikų integraciją mokyklose grįžus, taip pat prekybos žmonėmis, reemigracijos temas ir Lietuvos pasiruošimą priimti grįžtančius. 

- Neišvengsime Brexit kalbų. Kaip Brexit žinia paveikė bendruomenės nuotaikas?
- Iš karto po referendumo rezultatų paskelbimo, buvo aišku, kad ilgainiui tiek ES piliečių padėtis, tiek statusas keisis. Tačiau nežinant kaip tai vyks, vyravo pasimetimas ir šiek tiek panika. Ksenofobiniai išpuoliai gąsdino ir saugumo nepridėjo. Daug kalbėjomės apie tai, diskutavome, rengėme debatus, informacinius renginius. Lietuviai, kurie dirba, moka mokesčius, prisideda prie šios šalies gerovės kūrimo, nusiramino ir toliau gyvenimas bėga sava vaga. Netrukus turėsime vėl nerimo, kai prasidės realus atsiskyrimas JK nuo ES.

- Koks jūsų asmeninis požiūris į Brexit?
- Asmeniškai vis dar tikiuosi, kad bus suorganizuotas antras referendumas ir tauta nuspręs pasilikti ES. 

- JK bendruomenės pirmininke nesate, kaip sako anglai, 'full time'. Kaip spėjate bendruomenės veiklą suderinti su karjera marketingo srityje, darbu Amber Foods pardavimų ir rinkodaros vadove?
- Be to, kad dirbu pardavimo ir rinkodaros vadove, esu JKLB pirmininkė, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės kelių komisijų narė, Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės atstovų komisijos nario pavaduotoja. Ši komisija yra ypač svarbi, gyvuojanti nuo 1995 metų ir tai yra tarsi pasaulio lietuvių ruporas, kurio pagalba galime Lietuvoje ištransliuoti užsienyje gyvenantiems lietuviams aktualias temas ir rūpesčius. Turint tiek pareigų, be to esant mama, tenka išmokti disciplinuoti savo veiklą, planuoti, dažnai atsisakyti pramogų ir net pavogti laiką nuo savo vaikų. Tačiau matant vieningą ir stiprią bendruomenę, bendraminčius, turinčius tą pačią bendruomenės viziją ši veikla tampa prasminga ir naudinga.

- „Emigrantai“, „bendruomenė“ – požiūris į šiuos žodžius kartais labai neigiamas. Stengiamės kalbėti apie teigiamus dalykus, tad galbūt galėtumėte išvardinti kokių teigiamų atspalvių duoda emigracija ir bendruomenė?
- Apskritai vengiu žodžio „emigrantas“, nes jis jau turi neigiamą atspalvį ir juo perduodama informacija tampa neigiamo turinio. Labiausiai per tuos metus žavėjo ir žavi užsienyje gyvenančių žmonių savanoriavimas, darbas be atlygio visuomenės labui, atsakomybės prisiėmimas ir pozityvumas. Pastebėjau, kad tie, kurie visuomeniški masto teigiamai, pilni pozityvumo ir šypsenų. Kai esi veiklus, mažiau lieka laiko galvoti apie neigiamus dalykus. Labai norėčiau, kad kuo daugiau lietuvių, gyvenančių užsienyje, įsitrauktų į bendruomeninę veiklą. Ne kartą esu sakiusi, kad iš užsienio grįžę gyventi į Lietuvą jie mato daugiau galimybių, ne kliūčių, daugiau dirba, bet nelaukia iš valstybės, kol jiems padės. Patys kuria gerovę ir gerą klimatą aplink save. 

- Per trejus pirmininkavimo metus, ar buvo įvykis, diena bendruomenės gyvenime, kuris jums labiausiai įsiminė?
- Mano gyvenimas kardinaliai pasikeitė, kai tapau JKLB pirmininke. Turėjau užaugti ir subręsti labai greitai. Nes lyderystę suprantu visų pirma kaip atsakomybės prisiėmimą ir visišką atsidavimą ne savanaudiškiems tikslams, bet tam, kas naudinga bendruomenei. Teko išmokti bendrauti su įvairiais žmonėmis ir tai yra labai įdomu. Įdomu bendrauti su 'dipukais' ir išgirsti jų bendruomenės kūrimo istorijas, įdomu bendrauti su taip vadinamais trečiabangiais. Žmonių, supančių mane, pažinimas yra man didelė vertybė. 

- Kokie svarbiausi JK bendruomenės ateities planai, norai, siekiai?
- Artėja 2019 metų eilė rinkimų Lietuvoje. Numatomai vyks ir referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Todėl JK gyvenančių lietuvių pilietinis aktyvumas yra labai svarbus veiksnys ateinančiuose balsavimuose. Vienas iš artimiausių tikslų – žadinti ir aktyvinti bendruomenę. Taip pat ją plėsti žmonių skaičiumi ir veiklomis. 

JK yra saugomi nemaži išeivių rašytojų knygų archyvai. Turime didelį norą jas skaitmenizuoti, perkelti į virtualią biblioteką, kurią galėtų papildyti ir kitų šalių bendruomenės, kuri būtų prieinama visiems. 

- Neseniai žurnalistė ministrės pirmininkės Theresos May paklausė, kaip ji ‘let her hair down’, t.y., kaip ji atsipalaiduoja po darbo dienos. Ji atsakė gan politiškai. Galbūt jūs atsakysite kaip moteris – ar turite hobį, kuo save palepinate?
- Visiems, klausiantiems, ar turiu hobį, atsakau, kad mano hobis - bendruomeninė veikla. Man tai ir darbas, ir atsipalaidavimas. Taip pat buvimas su vaikais, kad ir trumpas – vienas didžiausių malonumų. Su šeima mėgstame aktyvų poilsį, todėl nesėdime vietoje, vis lankome naujas ir nematytas vietas. Atsipalaiduoju skaitydama knygas. O kartais save palepinu tiesiog leisdama sau nieko neveikti. Tai taip saldu, nes - be galo retai.

Asmeninio albumo nuotraukos

Su Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovu Arnoldu Pranckevičiumi.

Su Lietuvos ambasadoriumi JK Renatu Norkumi.