Gegužės mėnesį Lietuvos ambasada Londone kartu su Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomene (JKLB) po ilgos pertraukos suorganizavo iškilmingus Maldos pusryčius, kuriuose dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir Pirmoji Ponia Diana Nausėdienė.
„Šioje kasdienybėje, kur karjera, socialines medijos, technologijos, pamišęs skubėjimas ir negebėjimas sustoti, kur visuomenės skauduliai - globos namuose augantys vaikai, alkoholizmas, savižudybės, iškreipti mūsų tarpusavio santykiai pilni veidmainystės, neveiklumo, baimės keistis ir keisti, baimė būti atsakingiems už save ir kitus, negalėjimas atsiprašyti ir padėkoti ima viršų prieš dvasingumą, atjautą, tarpusavio supratimą. Šiandien prie šio gražaus pusryčių stalo dalinamės ne tik maistu, bet ir malda, skirta numalšinti sielos alkį bei pabudinti kiekviename iš mūsų esantį gailestingumą ir supratingumą tiems, kuriems to labiausiai reikia. Pabūti bendrume su jų istorijomis, pažinti skausmą, įsiklausyti į jų šauksmąi“, - tokiais žodžiais renginį pradėjo Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Alvija Černiauskaitė.
„Laisvė mūsų tėvams ir protėviams niekada nebuvo duotybė. Mes, laisvos Lietuvos žmonės, mėgaujamės laisve dėl to, kad ištisos kartos laisvę mylinčių lietuvių buvo pasiryžusios ją ginti ir vardan jos aukojosi“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.
Kreipdamasis į Maldos pusryčių dalyvius Lietuvos Respublikos Prezidentas teigė besidžiaugiantis aktyvia Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės veikla ir didelėmis pastangomis išsaugoti lietuvybę ir krikščioniškąsias tradicijas. Pasak šalies vadovo, ypač svarbus yra siekis gimtąją kalbą ir tradicijas perduoti jaunajai kartai.
Renginio svečius taip pat pasveikino Pirmoji Ponia Diana Nausėdienė, Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Eitvydas Bajarūnas, Šv. Kazimiero parapijos klebonas kun. Petras Tverijonas, Lietuvių krikščionių bažnyčios pastorius Darius Ditkevičius ir Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės Specialaus skyriaus pirmininkė Aušra Gabrilavičiūtė, pristačiusi specialiųjų poreikių ir vaikus su negalia auginančių šeimų iššūkius. Specialus Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės skyrius suburtas 2022 metais. Jis vienija šeimas auginančias specialiųjų porereikių ir neįgalius vaikus. Per metus šio skyriaus savanoriai inidvidualiai padėjo per 30 šeimų nuo buhalterinių paslaugų, vertimų iki specialistų rekomendacijų, konsultacijų ar palaikymo sunkiausiomis - netekties valandomis.
Pasak JKLB pirmininkės A. Černiauskaitės, bendrystės ir supratimo itin reikia Jungtinėje Karalystėje specialiųjų poreikių ir neįgalius vaikus auginančioms šeimoms. „Šios šeimos neretai parklumpa informacijos stygiuje, likę vieni su savo gyvenimo iššūkiais nepajėgia be pagalbos atsitiesti. O kur dar komunikaciniai, finansiniai iššūkiai, ateities nežinomybė, atsiribojimas, gėdos jausmas, emocinis išsekimas“, - kalbėjo bendruomenės vadovė.
A. Černiauskaitė pasidžiaugė, jog Maldos pusryčių dalyviai gerumu dalinasi per tris šalis: Lietuvą, Ukrainą, Jungtinę Karalystę. „Džiugu, kad bendrumas su Ukraina, palaikymas, solidarumas, pagalba vykdoma visomis kryptimis tiek Lietuvoje, tiek užsienio lietuvių tarpe. Įvairios akcijos, iniciatyvos, finansinė ir emocinė pagalba tampa bent maža užuovėja kare. Šiandien esame pagerbti, jog su mumis šiame renginyje ir bendrystėje Jo Ekselencija Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda, bei šalies pirmoji ponia Diana Nausėdienė, kuri kartu su Ukrainos pirmąją ponia Olena Zelenska globoja Ukrainos centrą Vilniuje“.
Kreipdamasi į susirinkusius Pirmoji Ponia Diana Nausėdienė pabrėžė, jog minint Motinos dieną, labai svarbu prisiminti ir palaikyti ne tik mylinčias, bet ir kenčiančias mamas. „Žiaurumai, kuriuos patiria Ukrainos motinos, yra sunkiai suvokiami. Jų sūnūs ir dukros didvyriškai gina savo Tėvynę. Daugybė Ukrainos civilių, moterų ir vaikų, tapo šio žiauraus, beprasmio karo aukomis. Daugybei teko ieškotis pastogės svetur, kai jų namus sugriovė rusiškos raketos“, - sakė D. Nausėdienė.
Jos žodžiais, nuo pirmųjų karo dienų Lietuva stengiasi padėti Ukrainai. Lietuvos ir Ukrainos pirmųjų ponių iniciatyva praėjusių metų birželį Vilniuje duris atvėrė Ukrainos centras, tapęs saugia užuovėja karo pabėgėliams.
Šių metų Maldos pusryčių muzikinę programą parengė prodiuseris ir kompozitorius Gediminas Zujus kartu su klasikinės muzikos atlikėjais Edmundu Seiliumi ir Kristina Zmailaite. Renginio metu taip pat pasirodė Amelija Juonytė, Jungtinės Karalystės muzikinė grupė „Pepi Pop“ bei ukrainietis iš Zaporižės Kirilas Dernovyi. Berniukas yra iš šeimos evakuotos iš Mariupolio Ukrainoje, gavęs prieglobstį Lietuvoje. Per vienerius metus Lietuvoje jis tapo dešimčių konkursų laureatu, dainavo kartu su Merūnu Vitulskiu Žalgirio arenoje, bei yra tarptautinių konkursų prizininkas Lenkijoje ir Ispanijoje.
Tiek renginyje dalyvavę svečiai, tiek plačioji visuomenė taip pat dalyvavo tyliajame aukcione. Visos lėšos prieš renginį ir renginio metu skirtos Lietuvos ir Ukrainos pirmųjų ponių globojamam Ukrainos centrui Vilniuje ir specialiųjų poreikių vaikus auginančioms lietuvių šeimoms Jungtinėje Karalystėje. Iš viso buvo paaukota 6 tūkstančiai 134 svaro sterlingų.
Maldos pusryčiai, kuriuos šiais metais rėmė lietuviškus maisto produktais prekiaujanti įmonė „Lituanica UK Ltd“ – tradicinis šalies vadovų globojamas renginys, sukuriantis galimybę šalies ir diplomatinių atstovybių vadovams, bendruomenių lyderiams, religinių konfesijų, kultūros, verslo ir visuomenės atstovams pabendrauti, prisiminti krikščioniškas vertybes bei prisijungti prie paramos akcijų.
Lietuvių maldos pusryčiai Londone pirmą kartą surengti prieš šešiolika metų. Tuomet renginio metu surinktos aukos skirtos sausio 13-osios aukoms atminti.
Maldos pusryčių tradicija atsirado XX amžiaus viduryje kaip reakcija į kylančius naujus iššūkius. Maldos pusryčių ištakos siekia 1942 metus, kai keletas Jungtinių Amerikos Valstijų Senato narių pradėjo neformalius susitikimus siekdami dalintis Kristaus mokymo gyvybingumu ir juo pagrįstu tarpusavio bendravimu. 1953 metais įvyko pirmieji Nacionaliniai maldos pusryčiai, kuriuose dalyvavo JAV prezidentas.
Europoje Nacionaliniai maldos pusryčiai yra rengiami Didžiojoje Britanijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Norvegijoje ir kitose šalyse. Lietuvoje pirmieji Nacionaliniai maldos pusryčiai buvo surengti 2001 metais prezidento Valdo Adamkaus iniciatyva.
