Niujorką į Angliją iškeitusi amerikietė Tatyana Valda Belinda Hill gyvena Devono apskrityje ir šiuo metu pasinėrusi į natūralių, etiškų produktų gamybą. Jos organišką, namuose virtų uogienių, keptų pyragų, natūralių žiedlapių gėrimų krautuvę, pavadintą Utopia, jau pamėgo vietiniai gyventojai.  

 
Apie Utopiją 
Kai buvau jaunesnė, turėjau savo krautuvę Burlington Arcade, Londono centre. Pardavinėjome rankų darbo muilus, kremus, vonios reikmenis. Išleidau knygą kaip pasigaminti muilą namuose: Making Handmade Soap: A Practical Guide to Making Natural Soaps. Nuosavas verslas buvo didžiulė patirtis, tačiau beveik mane pražudė. Bet, kaip sakoma, kas tavęs nepražudo, padaro stipresniu. Šiuo metu dirbu ties nedideliu projektu pavadinimu The Little Devonshire Victory Garden & Farm Animal Utopia Project. Idėja: sugrąžinti ryšį tarp žemės, gyvulių ir žmonių. Taip pat rašau knygą ir ruošiu video medžiagą apie organiškus, ekologiškus produktus, dilgėlių, dobilų, laukinių uogų ir kitų natūralių produktų naudojimą kulinarijoje. 
Šiuo metu didžiausias planas – atidaryti internetinę parduotuvę. Pagrindinė Utopia idėja – visi produktai kuo natūralesni, išauginti nuosavame sode, taip pat vegetariški. Jie dailiai atrodo ir yra skanūs. 
Norėčiau, kad Utopia taptu įkvėpimu kitiems mažiems gamintojams, ūkininkams ar miestiečiams, kurie gyvena ir dirba mieste, bet jaučia, kad jiems kažko trūksta. Galbūt tos ramybės, natūralumo.  Turiu pripažinti, kad, gyvendama kaime, kartais pasiilgstu aukštakulnių, makiažo: šiuo metu dažniau aviu purvinus botus. Bet man patinka tai, ką darau. Tai svarbiausia. 
 
Apie namus 
Persikėlusi gyventi į Devoną tiesiog norėjau ramaus gyvenimo periodo, mažo jaukaus namuko, su prieangiu, kuriame galėčiau rašyti, kurti, sode žydinčių bijūnų ir aviečių krūmo. Žinoma, visuomet svajoju ir apie galimybę įsigyti pied-à-terre Londone ar Paryžiuje. Namuose kuriu savitą stilių, o apie mano namų interjerą, kai dar gyvenau Londone, parašė Elle ir kiti angliški žurnalai. Mėgstu gražius daiktus. Dievinu prancūziško stiliaus kaimo trobas, 18 amžiaus architektūrą ir drabužius, angliškus kotedžus.  
 
 
Apie natūralumą 
Mano didžiausia aistra – viską gaminti pačiai, iš natūralių medžiagų, kurti naujus ir skanius patiekalus iš laukinių dobilų, pienių žiedų, dilgėlių, gervuogių lapų, kuriuos palieku mažoje krautuvėje ir vietiniai gyventojai gali įsigyti šviežių produktų. Taip pat parduodu šviežius kiaušinius, kuriuos tiekia mano auginamos vištos ir žąsys. Net sveikinimų atvirutes visuomet siunčiu organiškas – rankų darbo popierius, sukurtas iš dilgėlių ar kitų natūralių medžiagų, naminių žasų plunksnos, lauko augalai. Papuošalai - iš mano draugų auginamų avių vilnos.  
Sąrašas, ką dar būtų galima pagaminti, vis ilgėja. Labiausiai didžiuojuosi natūraliu, laukinių gėlių medumi. 
 
 
Apie grožį 
Jei esi nusiskutęs, susitvarkęs plaukus, nusilakavęs nagus ar apsirengęs pagal paskutinį mados šauksmą - tai, toli gražu, neįrodo, kad tu esi geras žmogus. Deja, daugelis vis dar priima jiems primestus stereotipus ir apie žmones sprendžia pagal išvaizdą. 
Na, o jei kalbėti apie sveiką gyvenseną, tai aš labai retai vartoju alkoholį. Niekada nerūkiau, niekada nebuvau apsvaigusi nuo alkoholio. Žmonės klausia, kaip man tai pavyksta, žiūri su nuostaba, o kartais su ironija. Net ir mažiausias kiekis alkoholio ar tabako kvapas mane pykina. 
Man – virš 35 metų. Tačiau dažniausiai visi galvoja, kad esu 18 – 24-erių (ir ne, aš niekada net nepagalvojau apie jokias plastines grožio procedūras). Gal ir gerai, kad nuo vaikystės turėjau bėdų su skrandžiu, buvau alergiška tam tikriems produktams. Tad maistą iki šiol renkuosi labai atsargiai, beveik nevartoju pieno, cukraus, miltinių produktų. Veidą ir kūną prausiu savo pagamintu muilu, o vietoje kremo naudoju paprastą aliejų. 
 
Apie planus 
2011-aisiais planuoju būti laiminga. Pailsėti. Rašyti. Padaryti kažką reikšmingo. Pradėti sportuoti ir numesti tuos kelis kilogramus, kuriuos priaugau kai persikėliau gyventi į kaimą. Dažniau avėti aukštakulnius ir gražias moteriškas sukneles. Gaminti daug gėrimų iš žiedų, kepti daug šviežių pyragų ir virti uogienių. Įsigyti dyzelinį automobilį, kad galėčiau naudoti bio dyzelinį kurą.   
 
 
Apie maistą 
Visą savaitę apie maistą galvoju kaip apie energijos šaltinį, kurą automobiliui. Ir tik savaitgaliais sau leidžiu valgyti savo malonumui, pasmaližiauti. Skanus maistas - mano silpnybė. Mėgstu skaityti kulinarines knygas, įsivaizduoti kaip atrodys pagamintas patiekalas, kaip jį valgys mano svečiai, kaip jis kvepės. 


Apie lietuvius 
Man teko sutikti labai daug lietuvių. Daug jų dirbo pas mane Burlington Arcade parduotuvėje. Tiesa sakant, manau, kad juos pažįstu pakankamai gerai. Žinoma, negaliu spręsti apie tautą iš kelių žmonių, tačiau apibendrinant savo patirtį – puikiai su jais sutariu ir manau, kad lietuviai ir amerikiečiai sugeba šauniai tarpusavyje bendrauti. Lietuviai išlaiko balansą:  jie sunkiai ir sąžiningai dirba, yra praktiški, nebijo ir nesididžiuoja susitepti rankų. Plius – jie dažnai tiesmuki gerąja prasme, sako viską tiesiai šviesiai taip kaip yra, bet neįžeidžia kito jausmų. Taip paprasčiau bendrauti. Taip pat pastebėjau, kad lietuviai labai mėgsta gražius daiktus. Kaip ir aš. Be to, lietuvaitės merginos dažniausiai dailios - dar vienas priedas prie darbštumo ir sąžiningumo.