Metinio biudžeto pristatymas Jungtinės Karalystės gyventojams bei šalies ekonomikai visuomet turi ypatingos svarbos. Visi jo laukia nekantriai ir nori sužinoti apie netrukus šalies ūkiui įtakos turėsiančias permainas, kurios neaplenks nei vieno iš mūsų. Nesvarbu, ar jūs verslininkas, ar studentas, ar dirbate viešajame sektoriuje ar privačiame; gal apskritai nedirbate. Kiekvienas metiniame biudžete rasime šį bei tą aktualaus. Šiandien aptarkime svarbiausius pokyčius – tai neapmokestinamojo minimumo augimą, pašalpų už vaiko auginimą pokyčius bei akcizų didinimą.
Iždo kancleris Georgas Osbornas, Anglijos parlamente pristatydamas 2012–ųjų biudžetą pabrėže svarbą to, jog ir šiandieną pavyskta sėkmingai laikytis prieš keletą metų pasirinktos viešųjų finansų valdymo krypties, kuomet buvo pasiryžta sunkiems, tačiau būtiniems žingsniams susiveržti diržus.

DIRBANTIEJI MOKĖS MAŽIAU MOKESČIŲ

Kaip vieną svarbiausių G. Osborno pristatytų pokyčių išskirčiau neapmokestinamojo pajamų minimumo (angl. Personal Income Tax Allowance) ribos padidinimą kitąmet 1100 svarų sterlingų iki £9205. Tai išties puikios žinios visiems dirbantiems ir mokesčius mokantiems Jungtinės Karalystės gyventojams. Nuo kitų metų balandžio įsigaliosianti pataisa reikš, jog jūsų uždirbti pirmieji 9205 svarai nebus apmokestinti pajamų mokesčiu. Taigi, jeigu jūsų oficialios pajamos iki mokesčių per metus nesiekia £41,450 ir esate priskiriamas prie „Basic Rate Taxpayer“ mokestinės kategorijos kartu absoliučia dauguma (24 mln.) kitų dirbančiųjų, asmeninis biudžetas dėl šio nutarimo turėtų pasipildyti po £170 per metus.
Jeigu jūsų metinės pajamos kitąmet vis dėlto bus didesnės nei £41,450, tuomet pateksite į 40% pajamų mokesčio mokėtojų ribas. 2012/2013 mokestiniais metais ši riba dar taikoma £42,475 uždarbiui. Šioje vietoje verta stabtelėti ir pastebėti vieną iš kertinių 2012 metų biudžeto aspektų apskritai, t.y. pajamų mokesčio perskirstymo pokyčius. Tas faktas, jog didžiausias pajamas (per £150 000) per metus uždirbantys asmenys nuo kitų metų mokės ne 50%, o 45% bei dargi neapmokestinamojo minimumo padidinimas kanclerį privertė dairytis būdų, kaip būtų galima bent iš dalies kompensuoti papildomas šalies biudžeto išlaidas. Praėjusią savaitę paaiškėjo, jog tie, kurie padengs didžiausią šių išlaidų dalį, bus didesnes nei vidutines ir aukštas pajamas gaunantys asmenys.
Vis dėlto teigti, jog socialinio teisingumo skalė pakrypo link dirbtinio socialinės nelygybės didinimo palikus nuošalyje 13 000 daugiausiai, virš £150 000 uždirbančių asmenų , tikrai nebūtų galima ir tai nebūtų visiška tiesa. Kancleriui G. Osbornui bei visai valdančiajai koalicijai jau dabar matyti, jog „50p Tax” nebuvo vykusi idėja, mat planas iš šio mokesčio surinkti papildomus 3 mlrd. svarų sterlingų taip ir nepasiteisino, o surinkta buvo tik trečdalis šios sumos. Taip įvyko dėl to, jog pagrindinis pastarojo mokesčio taikinys – dalis daugiausiai uždirbančių finansų sektoriaus darbuotojų iš Londono Sičio, paprasčiausiai pasirinko galimybę dirbti kitose pasaulio finansų sostinėse, kurių daugumoje mokesčiai nėra tokie dideli. Taip pat dalis „kvadratinės mylios” kompanijų bei korporacijų nutarė pakeisti savo veiklos registracijos vietą, jeigu galima taip išsireikšti, perkeldami savo buhalterinius įsipareigojimus į kitas šalis, tačiau veiklą tebevykdydami Londone.

KEIČIASI VAIKO PAŠALPŲ SKYRIMO TVARKA

Pokyčių bei permainų taip pat laukia ir pašalpas už vaiko auginimą gaunančios šeimos, tačiau ne visos. Jeigu jūsų šeimoje auga mažas vaikas, ir vieno iš jūsų pajamos per metus neviršyja 50 000 svarų sterlingų, pokyčiai jūsų nepalies. Pašalpos bus mažinamos tik toms šeimoms, kurių vieno iš narių metinės pajamos viršys 50 000 svarų: už kiekvieną £100 virš 50 000 svarų pajamų ribos joms teks susitaikyti su 1% išmokų sumažėjimu. Pavyzdžiui, jeigu jūs arba jūsų vyras/žmona uždirba 55 000, valstybės skiriama suma už vaiko auginimą bus perpus mažesnė nei iki šiol, jeigu sieks 60 000, pašalpos apskritai neteksite. Vis dėlto planuojama, jog šie pokyčiai palies tik nedaugelį, t.y. apie vieną iš dešimties šeimų.
Šiuo metu suma už pirmojo vaiko auginimą gaunama iš valstybės per savaitę yra £20.30 svarų bei gali būti mokama iki 20 metų. Už kiekvieną papildomą vaiką – £13.40. Taigi penkių asmenų šeima, auginanti tris atžalas, biudžetas kasmet papilnėja 2,449 svarų sterlingų.

AKCIZAI NE PIRMOJO BŪTINUMO PREKĖMS

Kiti svarbūs mūsų laukiantys pokyčiai – tai didesni akcizai degalams, cigaretėms, bei alkoholiui. Akcizas degalams (3.02 pensų litrui) kaip ir buvo planuota seniau, įsigalios nuo rugpjūčio 1 dienos. Jo įtaką pajausime visi, ne tik vairuotojai. Pabrangus benzinui bei dyzelinui, padidės daugumos mūsų vartojamų prekių bei kai kurių paslaugų kaštai, kurių verslininkai dažnai yra linkę neprisiimti ant savo pečių, vietoje to paprasčiausiai pakeldami prekės kainą. Taigi degalų akcizo padidėjimas bus viena iš būsimojo kainų augimo sudedamųjų dalių.
Kito akcizo – tabakui – padidinimą 5% virš infliacijos, ir dėl to didesnę kainą jau turėjo pajausti rūkantieji, vienam cigarečių pakeliui vidutiniškai pabrangus 37 pensais iš karto kitą dieną po biudžeto paskelbimo praėjusią savaitę.
Planuoto kainų kilimo neišvengs ir alkoholio vartotojai. Akcizui padidėjus 2% virš infliacijos ribos, vidutinė pinta alaus parduotuvėje turėtų pabrangti apie 5 pensus. Taigi, jeigu išgeriate po 1 pintą alaus per savaitę, per metus papildomų išlaudų turėsite £1,1, jeigu po penkias arba dešimt, atitinkamai  £5,53 ir £11,07. Dar skaudžiau naujieji šalies biudžeto pokyčiai per kišenę turėtų kirsti rūkaliams: per savaitę vidutiniškai surūkantiems po 3 pakelius tai kainuos papildomus £38,87 per metus, surūkantiems po pakelį kasdien – net £90,70 daugiau nei iki šiol.

EKONOMIKA SUGRĮŽTA Į VĖŽES

Iždo kancleris G. Osbornas prieš pristatydamas biudžetą taip pat trumpai apžvelgė bendrus šalies ūkio rodiklius, kurie išties nuteikia optimistiškai. Naujausiais duomenimis, šiemet Jungtinės Karalystės ekonomikos augimas numatomas spartesnis nei buvo prognozuota anksčiau: ūkis per 2012 metus turėtų augti 0,8 proc., kiek daugiau nei buvo planuota (0,7). Suprantama, jog iš pirmo žvilgsnio toks skirtumas gali pasirodyti vertas ne itin daug dėmesio, turint omenyje dar ir galimą paklaidos tikimybę, tačiau skaitant tarp eilučių tai yra iškalbingas ženklas, jog dabartinė valdančioji koalicija eina teisingu keliu ir sėkmingai vykdo užsibrėžtus tikslus.
Kitąmet ir 2014–aisiais  laukiama kiek labiau apčiuopiamos augimo spartos: atitinkamai 2 ir 2,7 proc. Per ateinančius dvejus metus įgavus pagreitį, nuo 2015–ųjų jau prognozuojami prieškriziniai augimo tempai, t.y. apie 3%.
Kito svarbaus ekonominio indikatoriaus – kainų augimo, arba infliacijos, kitąmet taip pat galime tikėtis mažesnės: nuo šiųmetinių 2,8% iki 1,9% 2013–aisiais. To labiausiais laukia Anglijos centrinio banko vadovas Mervynas Kingas, kuris tikisi, jog infliacijai kitais metais stabilizavusis, tendencija laikytis apie 2% ribą išliks ilgesniam laikui. Mat pagal senuosius Anglijos įstatymus, kurie galioja dar ir šiandien, infliacijai viršijus 3 proc. arba esant žemesnei nei 1 proc., centrinio banko vadovas privalo raštiškai kreiptis į iždo kanclerį viešu laišku ir šiam pasiaiškinti dėl tokio akibrokšto. Kam įdomu, šių laiškų istoriją galite rasti čia: (http://www.bankofengland.co.uk/monetarypolicy/Pages/inflation.aspx)
Akies krašteliu pažvelgus į Eurozoną bei padėtį kontinente, ten tamsių debesų kur kas daugiau, ir akivaizdu, jog ne viskas einasi pagal planą, augimo prognozėms Eurozonoje sumažėjus nuo 0,5% augimo iki prognozuojamo –3% nuosmukio.
Be šalies ūkio bei kainų augimo prognozių, G. Osbornas taip pat pristatė ir vienas laukiamiausių bei aktualiausių visiems dirbantiesiems arba neužilgo ketinantiems nerti į kol kas dar kiek vėsokus darbo rinkos vandenis, tai – nedarbo rodiklius. Pastarieji,  kaip visuomet į ūkio augimą yra linkę reaguoti pavėluotai ir velkasi ekonomikai iš paskos. Ne veltui nedarbo rodiklis yra laikomas lakmuso popierėliu vakarykštės ekonominės padėties, o ne to, kaip yra šiandien. Prognozuojama, jog šiemet nedarbo lygis šalyje pasieks 8,7% piką, po kurio per keletą ateinančių metų turėtų nuolat mažėti ir pasiekti 6,3% 2016–aisiais.
Taigi tokie yra vieni iš svarbiausių G. Osborno paskelbtų biudžeto nutarimų ir pokyčių. Na, o patį šiemetinį biudžetą galima pavadinti 2010-2011 metų sprendimų seka, kuomet buvo priimti skaudžiausi diržų veržimosi nutarimai nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Kaip parodė netolima ateitis, jie buvo neišvengiami ir pradeda pasiteisinti. Reikia pripažinti, jog visi svarbiausi pokyčiai nebūna lengvi trumpuoju laikotarpiu ir tik ilgainiui pradeda nešti apčiuopiamus dividendus. Tad kartais, kaip Jungtinės Karalystės atveju, iš tiesų yra verta kantriai išlaukti momento, kada diržus galėsime atsilaisvinti kiek laisviau, gal net per keletą padalų. Tačiau tam reikia kantrybės. Kaip taikliai yra pasakęs garsus praėjusio šimtmečio amerikiečių verslininkas bei rašytojas Williamas Featheris, „biudžetas mums parodo, ko negalime sau leisti, tačiau jis vistiek nesulaiko nuo šių daiktų įsigyjimo”.