Europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ statyboms Baltijos šalyse Europos Komisija skyrė dar 360 mln. eurų.
Šių metų sausį Lietuva pateikė paraišką Komisijai projektui skirti dar 686,7 mln. eurų, o kartu su Latvija, Estija ir bendra Baltijos šalių įmone „RB Rail“ iš 2021–2027 metų Europos infrastruktūros tinklų priemonės (Connecting Europe Facility, CEF) buvo prašoma skirti beveik 1,5 mlrd. eurų.
„Rail Baltica“ plėtra Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje pateko tarp 135 transporto infrastruktūros projektų, kuriems bus suteiktos Europos Sąjungos dotacijos, penktadienį pranešė Komisija.
„Skiriame 5,4 mlrd. eurų projektams visoje Europoje, kuriais bus pagerintos trūkstamos infrastruktūros jungtys, transportas taps tvaresnis ir veiksmingesnis, padidės sauga ir sąveikumas, taip pat bus kuriamos darbo vietos“, – pranešime teigė už transportą atsakinga narė Adina Valean.
Komisija 135 projektus atrinko iš 399 paraiškų. Teigiama, kad patvirtinti projektai Slovakijoje ir Lenkijoje palengvins prekių vežimą tarp Europos ir Ukrainos, o tai aktualu dėl Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą.
„Tokie projektai, kaip geležinkelio ir kelių perkrovimo terminalo Haniskoje prie Košicės atnaujinimas, dar labiau pagerins mūsų jungtis su Ukraina“, – sako A. Valean.
„Rail Baltica“ projekto įgyvendinimą Lietuvoje atsakinga bendrovė „LTG Infra“, šalyje jau pradėtos ruožo nuo Kauno iki Lietuvos-Latvijos sienos statybos. Ruožui jau skirta 257 mln. eurų ES paramos.
Europinio standarto geležinkelis nuo sienos su Lenkija iki Kauno veikia nuo 2015 metų, tačiau jis irgi bus rekonstruojamas, kad traukiniai galėtų važiuoti greičiau.
„Rail Baltica“ nuo 2026 metų turėtų sujungti Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus. Juo keleiviniai traukiniai galės važiuoti iki 250 kilometrų per valandą greičiu, o krovininiai traukiniai – iki 120 kilometrų per valandą greičiu.
BNS inf.
