Po „Londonietės" psichologės Editos Kratukytės patarimų, kaip padėti iš streso negalinčiam išsikapstyti vyriškiui, sulaukėme ir su problema susiduriančios skaitytojos laiško.

Kaip padėti stresuojančiam vyrui?

Skaitytoja rašo:

„Kai vyras stresuoja, aš jam nelendu į akis, bet ir pati užsidariau ir užsispyriu, nieko nenoriu, net miegame atskiruose kambariuose. O viskas prasidėjo nuo trinamų loterijos bilietukų - net nežinau, kaip ir kada jis įjunko į tą pragarą, kad net nebežino, kur išleidžia pinigus, nors neturime jų tiek, kad galėtume jų neskaičiuoti. Darbe, kur dirbame kartu, jis - linksmas ir bendraujantis, bet vos tik liekam vieni - sakytum, kas žmogu pakeitė: užsidaręs, niūrus, nebendraujantis. Gal aš ką negerai darau, bet apsimesti, kad nieko neįvyko ir pasaulis rožinis nenoriu. Bandziau klausti, kas negerai, siūliau pasišnekėti, bet atsimušiau į tylą. Mums jau virš 50 ir toks nesusipratimas gyvenime pirmą kartą. Patarkite, ką daryti? Kaip rasti aukso vidurį?"

Psichologė E. Kratukytė atsako:

Laba diena,

Ačiū už laišką. Taip, tikrai labai neramu, kai žmogus, kurį pažįsti, atrodo, visą gyvenimą, staiga pasikeičia ir pradeda keistai elgtis. Atrodo, elgiesi kaip anksčiau, kaip anksčiau bandai pasišnekėti, o kažkodėl nebesiseka. Jūs nelabai daug parašėte apie savo situaciją, bet norėčiau atkreipti jūsų dėmesį ir panagrinėti kai kuriuos paminėtus laiške momentus.

Jūs sakote, kad „kai vyras stresuoja, ir aš jam nelendu į akis, tai ir pati užsidarau, užsispiriu, nieko nenoriu, net miegam atskiruose kambariuose.“ Nežinau, ar čia tik šitą kartą ar jūs visada taip reaguojate, jei vyras turi sunkumų, bet dabar tai atrodo taip: jūs supykstat, kad jis nekreipia į jus dėmesio, kad nešneka, kad yra paniuręs ar užsisklendęs ir pati užsidarot. Jūsų vyras tuo metu gauna žinią, kad jis ne tik turi sunkumų darbe, kuriuos turi išsispręsti pats, bet ir jūsų santykiai yra prasti, reikia ir čia kažką daryti. Žodžiu, problemų jam tik padaugėja ir streso dėl to taip pat. Nelabai draugiška, ar ne? Daug geriau yra pasakyti, kad jūs pykstate ant jo dėl to ar kito.

Jei jūs taip reaguojate į šią konkrečią situaciją, kaip jūs sakot „su bilietukais“, tada, jei teisingai suprantu, jūs pykstat, kad jis leidžia pinigus tiems bilietams ir norit, kad jis tai žinotų? Iš tikrųjų, nuolatinis loterijos bilietų pirkimas ir lošimas gali būti daug sudėtingesnė problema, nei stresas. Nežinau, kaip ilgai tai trunka, ir kaip dažnai jis tai daro, bet jei jau galvojat, kad įjunko, tai gali būti, kad jis turi priklausomybę lošti. Tuo labiau, kad sakot, jog pasikeitė jo elgesys, tapo niūrus, nebendraujantis.

Psichologinė priklausomybė yra stiprus psichologinis pripratimas malonumą teikiančiai arba nemalonius jausmus mažinančiai veiklai. Priklausomas žmogus yra praradęs kontrolę. Visos jo mintys yra užvaldytos priklausomybės, tačiau jis tai neigia, meluoja, stengiasi, kad kiti nesužinotų, kaip giliai jis yra įklimpęs. Iš kitos pusės, dėl šio savo elgesio jis jaučia didelę gėdą, nerimą, kaltę, todėl ir pasikeičia jo elgesys namuose. Jei jūsų vyras turi priklausomybę, jūs turėtumėt pastebėti, kad vienintelis užsiėmimas, kuris jį domina, yra lošimas, ir jis metė visa kita, kas jam anksčiau buvo įdomu. Jis nenori kalbėtis apie pinigus, pykstasi dėl jų, nenori jų leisti niekam kitam, tik žaidimui. Stresas ir pablogėjusi sveikata būtų sudėtinė priklausomybės dalis.

Jūs teisi, apsimesti, kad viskas gerai, kai nėra gerai, nereikia. Jūsų vyras turi teisę žinoti, kad jums negerai ir kad toks jo elgesys jums nepriimtinas, tačiau jūs negalite šios problemos už jį išspręsti. Priklausomų žmonių sveikimui labai svarbu, kad jie patys pripažintų turį problemą. Mažiau dėmesio kreipkite į tai ką jis daro, leiskite jam pačiam spręsti savo problemą, o labiau pagalvokite apie save bei pasirūpinkit savimi. Pagalvokite, kas teikia jums džiaugsmą, ko norėtumėte išmokti, gal ką išbandyti. Tuo būdu suteiksite sau malonumą ir sumažinsite spaudimą bei stresą vyrui.

Sėkmės jums.

Jeigu ir jūs turite klausimų psichologei, rašykite juos į [email protected], arba žinute „Facebooke". Anonimiškumą garantuojame.  

Nuoširdžiai,

Edita