Lapkričio 13, 2020
Lietuvos verslininkai raginami ruoštis neišvengiamiems pokyčiams po Brexit

Nepriklausomai nuo Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinės Karalystės (JK) ateities santykių derybų baigties, nuo 2021 metų sausio 1 dienos tarp šių šalių atsiras laisvo prekių judėjimo kliūčių, kurių šiuo metu nėra. Nuo kitų metų pradžios JK nebedalyvaus ES bendrojoje rinkoje ir muitų sąjungoje bei nesinaudos ES tarptautinių susitarimų teikiamais pranašumais. Todėl su JK rinka dirbantis Lietuvos verslas turėtų rimtai domėtis laukiančiais pokyčiais - primena Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

„Šalies verslui svarbu žinoti, kad nepriklausomai nuo to, kuo pasibaigs derybų procesas, jau dabar aišku, kad įmonės, norinčios ir toliau dirbti JK rinkoje, privalės prisiderinti prie naujų sertifikavimo ir reglamentavimo taisyklių. Šios taisyklės esmingai neturėtų skirtis nuo tų, kurios galioja ES, tačiau įmonėms reikės sertifikuoti savo gaminius JK rinkoje, pakoreguoti ženklinimus prekių etiketėse, užtikrinti atskirų prekių kategorijoms oficialaus įmonės atstovo buvimą JK rinkoje. Taip pat dėl muitinės ir kitų procedūrų išaugs prekių tiekimo į Jungtinę Karalystę administracinės naštos mastas ir pailgės prekių kontrolės procedūros“, - sako ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Skuodis.

Nuo kitų metų pradžios visos iš ES valstybių narių į JK eksportuojamos prekės turės atitikti šios karalystės nustatytus reikalavimus ir joms bus taikomi numatyti atitikties patikrinimai bei importuojamų prekių kontrolės priemonės.

Eksportuojant prekes į JK rinką teks atlikti papildomas muitinės procedūras, kurių iki tol nereikėjo. Tai pareikalaus ne tik papildomų administracinių resursų, bet ir padidins transportavimo laikotarpį ir pareikalaus papildomų kaštų. Preliminariu ministerijos vertinimu, šie kaštai eksporto sąnaudas gali padidinti 3-5%. 

Jeigu nebus susitarta kitaip, įsigalios Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) numatyti muitai. JK negalės taikyti didesnių muitų, nei tai leidžia PPO taisyklės. Verslui iššūkių sukels ne tik atsiradę muitai, bet ir produktų sertifikavimo bei ženklinimo reikalavimai (pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė vietoj CE ženklinimo nuo 2021 sausio 1 d. įveda UKCA žymėjimą).

Net ir pasiekus susitarimą dėl būsimos ES ir JK partnerystės, šiuo susitarimu nebūtų numatomas abipusio prekių pripažinimo (angl. „mutual recognition of goods“) principas, pagal kurį bet kuris gaminys, teisėtai pagamintas vienoje susitarimo šalyje, gali būti be jokių apribojimų tiekiamas kitos susitarimo šalies rinkai. 

Visos iš JK į ES valstybes nares importuojamos prekės, nepatenkančios į ES lygiu suderintą sritį, nuo kitų metų turės atitikti atskirų valstybių reikalavimus ir joms bus taikomi visi teisės aktuose numatyti atitikties patikrinimai bei importuojamų prekių kontrolės priemonės. Prekės, nuo kitų metų pradžios importuojamos iš JK į Lietuvą, bus laikomos importuojamomis iš trečiosios šalies, todėl šiuo aspektu bus svarbus glaudus Lietuvos rinkos priežiūros institucijų ir muitinės bendradarbiavimas.

JK rinkoje dirbančioms įmonėms svarbu domėtis, kokios JK institucijos yra atsakingos už jų eksportuojamų prekių priežiūrą bei jų sertifikavimą JK, ar jau nėra paskelbti naujieji reikalavimai, kokie jie. Šie veiksmai padės sklandžiau pasirengti kitiems pokyčiams, įsivertinti sertifikavimo bei kitus prisitaikymo kaštus.

Verslas gali kreiptis informacijos į Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje komercijos atašė Mantą Zamžicką: [email protected]mfa.lt tel. +44 (0) 2075 922 862.

Straipsnio komentarai

Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta

Panašūs straipsniai