Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Jeremy Huntas (Džeremis Hantas) antradienį sulaukė vis garsesnių raginimų atsiprašyti už tai, kad neseniai palygino Europos Sąjungą su SSRS.
Britų premjerė Theresa May (Tereza Mei) iš esmės papeikė jos pačios kabineto narį už tokius komentarus, o Europos Parlamento lyderiai ragino J. Huntą atsiimti savo žodžius, kurie išprovokavo itin aštrią reakciją Rytų Europos šalyse, kurios po Antrojo pasaulinio karo pabaigos daugiau nei 40 metų buvo kontroliuojamos iš Maskvos.
EP liberalų frakcijos ALDE vadovas Guy Verhofstadtas (Gi Verhofstatas) per plenarinį posėdį Strasbūre sakė įstatymų leidėjams, kad Britanijos URM vadovas „įžeidžia ne mus, o milijonus eilinių piliečių, ilgą laiką gyvenusius valdant sovietams“.
J. Hunto kandus palyginimas – kad tariami ES mėginimai neleisti Britanijai lengvai išstoti iš bloko yra panašūs į Sovietų Sąjungos politiką, pagal kurią gyventojams buvo draudžiama išvykti – nuskambėjo ypač jautriu britų vyriausybei metu, kai Londonas mėgina pasiekti galutinį susitarimą su Briuseliu.
Nors Jungtinė Karalystė turi išstoti iš bloko kitų metų kovą, derybos dėl būsimų santykių pasiekė itin keblų etapą.
Abi šalys leido suprasti, kad norėtų sudaryti susitarimą iki lapkričio mėnesio, kad Europos, Britanijos ir Bendrijos narių parlamentai spėtų pritarti sandoriui iki „Brexit“ dienos.
Lemiamą žodį dėl susitarimo tars ir Europos Parlamentas, o jo reakcija į J. Hunto replikas buvo labai aštri.
„Pone Huntai, turėtumėt atsiprašyti už tai, ką pasakėt“, – nurodė didžiausios EP frakcijos, Europos liaudies partijos (EPP) grupės, lyderis Manfredas Weberis (Manfredas Veberis).
Pati JK ministrė pirmininkė Th. May pamėgino atsiriboti nuo J. Hunto komentarų.
„Sėdėdama už to stalo Europos Sąjungoje, matau šalis, kurios praeityje buvo Sovietų Sąjungos dalimi. Jos dabar yra demokratinės valstybės, – britų transliuotojui BBC sakė Th. May. – Galiu jums pasakyti, kad šios dvi struktūros nėra panašios.“
Tuo tarpu Latvijos ambasadorė Londone Baiba Bražė pareiškė, kad „sovietai po 1940-ųjų neteisėtos okupacijos nužudė, išsiuntė, ištrėmė ir įkalino šimtus tūkstančių Latvijos gyventojų ir sugriovė trijų kartų gyvenimus, o ES lėmė klestėjimą, vienybę, augimą ir pagarbą“.
EP žaliųjų frakcijos vienas iš pirmininkų Philippe'as Lambertsas (Filipas Lambertsas) taip pat priminė J. Huntui, kad Britanija vargu ar buvo priversta stoti į Bendriją 1973-aisiais.
„Leiskite jam priminti, kad Jungtinė Karalystė laisvai nusprendė prisijungti prie ES“, – pažymėjo jis.
Politikas pridūrė, jog JK diplomatijos vadovas pasidavė „dabar jau įprastai kraštutinės dešinės retorikai“.
BNS inf.
