Kai buvau dvidešimties tokia tema kaip, ar norėčiau vieną dieną būti vadinama Mama, atrodė neegzistuoja. Draugių tarpe plepėdavome apie karjeros planus, keliones, parduotuvės vitrinoje vakar regėtą nuostabią suknelę. Prabėgus dešimčiai metų, nors jaučiuosi tokia pat jauna kaip anuomet, vis dažniau užmigti neleidžia jausmas, kad laikas prabėgo per greitai. Atrodė natūralu, kad iki trisdešimties jau turėsiu bent du, tiek džiaugsmo, tiek ir nemigo naktų, dovanojančius mažylius, mylinti vyrą ir meilų Auksaspalvį retriverį.  
Taip, laikai pasikeitė neatpažįstamai. Atrodo, esame išlepinti pasirinkimų: kur gyventi, ką valgyti, su kuo miegoti. Gyvenimas tapo panašus į didžiausią supermarketą, kuriame net ir praleidus valandų valandas ne visuomet namo parsineši tai, ko ieškojai.  
Sakoma, kad reikia mokėti pasirinkti. Ir man visuomet atrodė, kad mano pasirinkimas geriausias. Dvidešimties atvykau į Londoną. Keli metai juodo darbo ir savęs ieškojimų. Vėliau mėgavimasis sostinės teikiamais malonumais. Paskui – daugybė pasimatymų, linksmų ir sudaužytų meilės istorijų, kurių nė viena kol kas nesibaigė ta šeimyniška idile, kuri dažniausiai vaizduojama sausų pusryčių, maisto prekių, namų valiklių ar erdvių automobilių reklamos vaizdo klipuose. Kodėl? Kaip kartais guosdavausi draugei, gal man tiesiog nesiseka ar nelemta kada nors mokyklon su gremėzdišku automobiliu vežti savo atžalas ir erzinti baltų autobusiukų vairuotojus nemokšiškais apsisukimais kelyje.  
Nežinau. Galiu tik apmąstyti įvairiausius variantus. Jei mano mamai svarbiausia buvo ištekėti bent jau už vidutiniškai padoraus vyro, sukurti šeimą, paruošti skanius pietus ir išauginti vaikus, tai man – apkeliauti kuo daugiau šalių, susirasti idealų vyrą, nusipirkti butą, automobilį, kilti karjeros laiptais ar sukurti padorų versliuką ir per mėnesį užsidirbti tiek pinigų, kad galėčiau sau leisti prabangių batų porą, Chanel akinukus nuo saulės, Burberry lietpaltį, bent du kartus per metus nuvažiuoti paslidinėti į Austriją, žinoma, neskaitant 'weekend breaks' – Paryžius, Briuselis, Amsterdamas ar Lietuva. Žinau, kad tuo gyvena ir dauguma draugių. Tik maža dalis mano gražuolių, šaunuolių, padorių, protingų, gerai uždirbančių, perspektyvių 30-metį perkopusių bičiulių jau susilaukė pirmagimio. Kitos - pasimatymų ir MR RIGHT ieškojimų stadijoje. 
Man - 32 metai. Kaip bebūtų, trisdešimtmetis yra paskutiniai metai, kada moteriai dar idealiausia pastoti. Medicinos pasaulyje tokie pasakymai kaip 'jaučiuosi kaip dvidešimtmetė', pasirodo, neegzistuoja. Moters kūnas sukurtas vaikų susilaukti 18 – 30 metų tarpe. Atrodo, kad moteris pasmerkta teisingiausio varianto nebuvimui: kai gimdo jaunos panelės, vos perkopusios dvidešimtmetį, jos dažniausiai laikomos nesubrendusios, neatsakingos ir užsidirbusios 'netyčiuką'. Trisdešimtmetį perkopusią moterį persekioja tėvų, giminių, močiučių ir mažylius jau sūpuojančių draugių raginimai: jau laikas, paskui bus per vėlu, na tai kada tu tokį turėsi...  

LAIKO NENUSIPIRKSI 
 
Keliauju į Harley Street gatvę Londone, garsėjančią ne tik įvairias medicinos paslaugas – nuo baltos šypsenos iki psichologo – siūlančiais profesionalais, bet ir ten besilankančiomis įžymybėmis. Jokių eilių, tik kilimais iškloti ir šviežiomis lelijų puokštėmis kvepiantys vestibiuliai, paslaugios sekretorės. Gydytis čia vieną ar kitą ligą kainuoja didžiulius pinigus. Šioje gatvėje klientus priima ir vienas garsiausių, labiausiai pasaulyje vertinamų vaisingumo ir ginekologijos specialistų, gydytojas profesorius Gedis Grudzinskas, kurio viena iš misijų, kaip sako jis pats, išsaugoti vėžiu sergančių pacientų vaisingumą. Kas gi kitas geriau nušvies situaciją, nuramins ar privers susimąstyti.  
Apie lietuvį profesorių, garsėjantį ne tik kaip žinomiausią srities specialistą, bet ir kaip nevengiantį pakritikuoti vaikų gaminimo industrijos, sužinojau iš populiaraus britų dienraščio The Guardian puslapių. Straipsnyje 'IVF: The uncomfortable truth' (Dirbtinis apvaisinimas: nepatogi tiesa) dr. G.Grudzinką žurnalistė Vis Groskop aprašo kaip labiausiai gerbiamą specialistą vaisingumo srityje, pykstantį ir praradusį kantrybę, nes potencialiems klientams, norintiems susilaukti vaikų, dažnai suteikiamos tuščios viltys. 
„Na galbūt telefonu mano balsas ir skamba šiek tiek piktai, - mane šypsodamasis pasitinka profesorius. - Žurnalistė paskambino, kai buvau Romoje ir diktofonu įrašė viską, ką sakiau. Bet pagaliau! Pagaliau apie tai rašoma. Kodėl? Todėl, kad žmonėms įdomu apie tai skaityti. Todėl, kad šiuolaikiniai žmonės deda per daug vilčių į technologijas, galvoja, kad jos išspręs visas problemas, bet taip nėra. Ypatingai vaisingumo srityje. Juk viskas priklauso ne nuo technologijų, bet nuo moters amžiaus. Technologijos gali padėti, bet jos niekada nebus stipresnės už gamtą. Laiko negalima nusipirkti”. 
Profesorius kalba lėtai, ramiai, vietomis įterpdamas vieną kitą lietuvišką žodį ar paklausdamas, kaip tai būtų lietuviškai. Jo kabinetas labiau primena pasiturinčio brito gyvenamąjį kambarį nei pacientų priimamąjį: elegantiški šviestuvai skleidžiantys blausią šviesą, minkšti krėslai, gyvos gėlės, egzotiška statula ant židinio, žvakidės. 
„Spaudoje labai daug straipsnių apie niekada nesenstančias Holivudo įžymybes, kurios gimdo vėlyvame trisdešimtmetyje. Man iššūkis – pakeisti žmonių įsitikinimus. Moters amžius, skirtingai nei vyrų, vaisingumo srityje - labai svarbu. Viskas pamažu pradeda keistis nuo 27-erių metų, o ne nuo 37, kaip galvoja daugelis. Ir tie pokyčiai labai greiti, - aiškina dr. G.Grudzinskas. - Labiausiai neramina, kad jei žmogus atrodo jaunai ir jaučiasi jaunai, tai galvoja, kad jo kūnas taip pat pralenkė laiką. Moterims tai negalioja. Metų efekto mes negalime pakeisti. 35-erių nėščia moteris turi vieną šansą iš 350, kad vaikas gims su dauno sindromu, 44-erių moteriai – šansas 1 iš 40. Taip pat bėgant metams padidėja persileidimų ar išsigimimų galimybė. Persileidimo galimybė trisdešimtmetei – 15%, sulaukus keturiasdešimties – 40%. Po 27-erių moterims ir pastoti darosi vis sunkiau”. 
 
GIMDO VYRESNĖS

Biologiniu laikrodžiu vadinamas ne tik gyvenimo ritmas – mes miegame, keliamės, valgome. Tai ir tam tikros kūno funkcijos, kurios tiksint rodyklėms keičiasi ar nebetenka galios. Tame tarpe ir moterų vaisingumas. „Bet kur moterims apie tai paskaityti? O paskui vaikų trokštanti, trisdešimtmetį perkopusi klientė guodžiasi, kad apie tai jai niekas nesakė. Ji tik matydavo vėlai gimdančių žymių moterų fotografijas žurnaluose“, - atsidūsta profesorius. 
Bene kiekvieną savaitę kažkur pasirodo nauji statistiniai duomenys, kurie skelbia, kad atidėlioti motinystės negalima. Tačiau pauzė šeimyniniam gyvenimui nuspaudžiama vis dažniau. Pirmagimio susilaukusių moterų virš 40 praėjusiais metais JK suskaičiuota 29 976. Paskutiniais statistikos duomenimis, Lietuvoje nuo 2000-ųjų beveik du kartus padaugėjo gimdančių 30-mečių, 39-mečių. Kad ir kiek būtų kalbama apie biologinį laikrodį, vis mažiau moterų motinystei ryžtasi laikotarpiu, kai dar tik įsibėgėja mokslai ar karjera. Galų gale ir vyras, su kuriuo galima būtų kurti šeimą, šiais laikais atrodo muziejinė vertybė. Gal kaltos ir mes pačios: išlepintos pasirinkimo laisvės ieškome idealo, nors giliai širdyje žinome, kad toks neegzistuoja. Jei seniau mūsų mamoms ar močiutėms užtekdavo to, kad vyras išlaiko šeimą, tai dabar mums reikia, kad a) jis būtų nenuobodus, romantiškas, b) kad mokėtų lyginti marškinius, c) kad pagamintų nepriekaištingus spagečius, d) ištartų reikiamus žodžius reikiamą akimirką, e) patiktų ir įtiktų draugėms) f) turėtų gerą darbą, g) pageidautina nepraplikęs, h) gerai mylėtųsi, i) gražiai rengtųsi, j) mokėtų šokti ir taip toliau. 
Kad jau laikas susilaukti vaikų kartais pasako ne tik moters kūnas, bet ir pasąmonė. Teksaso Universiteto mokslininkai neseniai paskelbė tyrimo išvadas, kad moteris didžiausią seksualinį potraukį jaučia nuo 20 iki 30-ies, o nuo 40-ties jis vis mažėja.  
Vaisingumo statistika verčia susimąstyti: 35-erių sulaukusi moteris vaisingesnė perpus mažiau nei 31-erių. Nuo 38-erių vaisingumas sumažėja dar per pusę. Sulaukus 40-ies, daugelis moterų turi 5% šanso, kad pastos, o nuo 45-erių šansai sumažėja iki 1%. 
Kaip aiškina specialistas dr. G.Grudzinskas, kiekviena mergaitė gimdama atsineša 900 000 mažų folikulų, tam tikrų ląstelių, iš kurių vėliau vystosi kiaušialąstės ir vyksta ovuliacija. Sulaukus šešiolikos mergaitei lieka 160 000 tokių ląstelių. 35 – 40-ies metų moteriai jų lieka tik 10 000. Mažėjant folikulų skaičiui, mažėja ir galimybės subrandinti sveiką kiaušialąstę, norinčioms pastoti. 
www.alvaidasphotography.com nuotr.

VYRAI IŠSIGANDĘ

„Ovuliacijai kenkia ir nesveikas gyvenimo būdas – rūkymas, alkoholis, nutukimas, - sako profesorius. - Pažiūrėkite, kaip mes dabar gyvename. Mes nebeturime pusryčių, pietų, vakarienės, o tik rupšnojame maistą visą dieną, kaip tai daro karvės“.  
„Jei einame pas daktarus, tikimės, kad jie mus pataisys, - toliau kalba G.Grudzinskas. - Bet taip Dievas sukūrė moterį – ji tinkamiausia susilaukti vaikų iki trisdešimties. Tad norintiems šeimos patariu tik vieną – nelaukite. Žinoma, tai priklauso, kokie jūsų norai yra gyvenime. Jei metus planuojate išnaudoti darbui, karjerai ar mokslams - tai jūsų reikalas“.  
“Pakalbėkime ir apie vyrus, - pasiūlo gydytojas, pirma pasiteiravęs ar aš ištekėjusi ir paprašęs parodyti žiedą, kai atsakau, jog susižadėjusi. - Su metais žmonėms sunkiau prisitaikyti vienam prie kito. Žinote SAS (Special Air Service) terminą, kuris naudojamas armijoje? JK taip dažnai vadinamos šiuolaikinės moterys – Single, Attractive and Successful (vienišos, patrauklios ir sėkmingos). O kamputyje – kažkoks neypatingas, vidutinio amžiaus vyras, kuris bijo tokių moterų. Vyrai išsigandę, nes jūs - super intelektualios, nepriklausomos, energingos. Rezultatas – vyrai vadinami 'Mr Can't Commit' (misteris negalintis įsipareigoti). Kaltinamas dažniausiai vyras, nors jūs, merginos, šiais laikais vyruką galite sukramtyti ir išspjauti. Tokia moderni visuomenė. Moterys atidėlioja motinystę, nori lygiuotis su vyrais, o vaikai greitai nebeturės senelių. Jie išnyks“. 
Gydytojo žodžiai prieš akis nupiešia vos prieš kelias savaites pasaulį apskriejusi žinia, jog Indijoje vaiką pagimdė 76-erių sulaukusi moteris, kuri netrukus mirė. Tad mažylis nuo gimimo pasmerktas ne tik neturėti senelių, bet ir mamos.

MOČIUTĖS PRANAŠYSTĖS

Šiek tiek atsipalaiduojame nuo kalbų apie moters amžių ir vaisingumą. Profesorius Gedys Grudzinskas gimė 1945-aisiais Vokietijoje, pabėgėlių iš Lietuvos šeimoje. Jis papasakoja, kad tai buvo močiutės pranašystės, jog mažasis Gedis taps gydytoju. „O kodėl pasirinkau ginekologiją? Tai atsitiko 1970-aisiais: mečiau monetą, kurį kelią pasirinkti. Ginekologija buvo viena iš sričių apie kurią mąsčiau, nes ji labai įdomi, nepaliaujanti tobulėti“.  
Vos ketverių metų sulaukusio Gedžio šeima iš Vokietijos persikraustė gyventi į Australiją. Močiutės pranašystės išsipildė kai jos anūkas 1974 metais atvyko į Londoną kaip mokslo darbuotojas Londono medicinos mokykloje (Barts and the Royal London Hospital School of Medicine and Dentistry). Šiuo metu jis su žmona gyvena centriniame Londone ir turi tris suaugusius vaikus, kurie, pasak profesoriaus, pasirinko menininkų kelią. 
„Aš esu lietuvis, – lietuvių kalba sako G.Grudzinskas ir pratęsia angliškai. - Didžiuojuosi lietuvišku pasu ir dažnai aplankau Lietuvą. Lietuvoje gyvena giminės, draugai, Kretingoje palaidotas tėtis. Ir savo kolegas iš įvairiausių šalių pakviečiu aplankyti Lietuvą“. 
Pirmą kartą į sostinę prieš trisdešimt penkis metus atvykęs gydytojas sako, kad Londonas jį suviliojo galimybėmis. „Vis dar tikiu, kad tai galimybių miestas. Žinoma, daug kas pasikeitė. Juk  dabar gatvėje vis dažniau išgirstu kalbant lietuviškai, o ir geros lietuviškos dešros yra kur nusipirkti. Lietuviška saliami dešra  - geriausia“.

ALTERNATYVOS

Profesorius G.Grudzinskas siūlo nepasikliauti technologijomis, nes jos ir kainuoja didžiulius pinigus, ir nėra visagalės. Tačiau jei vis dėlto alternatyva reikalinga – natūraliai negalinčioms pastoti moterims rinktis yra iš ko.  
Vienas iš būdų - apvaisinimo mėgintuvėlyje metodas - IVF. Šiais metais 33-ejų gimtadienį švenčia anglas Luizos Braun - pirmasis vaikas gimęs iš mėgintuvėlio. Nuo 1978-ųjų pasaulį išvydo  milijonai tokių vaikų. Anglijoje NHS (National Health Service) su nevaisingumo problema susiduriančioms poroms kompensuoja dirbtinį apvaisinimą iki 3 ciklų, jei moteris yra 23 - 39 metų amžiaus. Daugiau informacijos apie šią galimybę gali suteikti jūsų bendrosios praktikos gydytojas (GP).  
Žengiant į priekį mokslui daugėja ir kitų dirbtinio apvaisinimo būdų. Vienas naujausių - kiaušinėlių užšaldymas (Egg freezing). Šių metų pradžioje Anglijoje sumaištį sukėlė istorija, kai 25 metų mama nusprendė užšaldyti kiaušinėlius savo dvejų metukų dukrai, nes mergaitė gimė nevaisinga ir ateityje negalės kūdikio susilaukti natūraliu būdu. Tai tokia procedūra, kai kiaušinėliai išgaunami ir užšaldomi panašiai kaip užšaldoma sperma. Tarkim, jei jums šiuo metu 29 metai, bet esate nepasiruošusi motinystei – galite taip duoti sau laiko. „Tačiau nėra jokio tikslo kiaušinėlius šaldyti kai jums 35-eri, nes kiaušinėliai ir veiks kaip 35m., - komentuoja dr. Gedis Grudzinkas. -  Jei jau apie tai galvojate, patariama kiaušinėlius užšaldyti kuo anksčiau, pageidautina iki trisdešimties. Įstaigas, kuriose teiktų tokias paslaugas, reikia rinktis atsakingai, geros kokybės. Kol kas patikimų centrų, kur kiaušinėliai ramiai lauktų savo laiko, nėra tiek daug Europoje. Šalys, kur tai daro labiausia patyrę specialistai - Italija, Ispanija ir JAV“. 
Daugelyje išsivysčiusių šalių dirbtinis apvaisinimas yra įprastas dalykas, nors tam nemažai prieštaraujama. Dirbtinis apvaisinimas yra nepriimtinas religiniu požiūriu, taip pat manoma, kad jis sukelia daugiau nėštumo komplikacijų, vaikai gimsta mažesnio svorio ir silpnesni. Prieštaraujantys vaikų gaminimo industrijai atžalų susilaukti negalinčios poroms siūlo įsivaikinti.  
Kaip bebūtų, mano aplinkoje  - daugybė pavyzdžių kaip mama natūraliai pirmą kartą tapo 33 – 36 metų moteris. Tad gal evoliucija mūsų biologinius laikrodžius šiek tiek pastūmėjo į priekį? Juk mokslininkai įrodė, kad moterys dabar gyvena dukart ilgiau nei prieš du šimtus metų, jos yra aukštesnės ir gražesnės. Deja, kol kas išlieka faktas, kad moters biologinis laikrodis nepakito ir yra toks pat kaip ir akmens amžiuje. 
Mūsų mamos ir močiutės gyveno įsitikinusios, kad vaikas yra Dievo dovana. 'Kaip Dievas duos' -  sakydavo jos. Šių dienų moteris gali rinktis  - tikėti Dievu, technologijomis ar savo pačios sprendimais. „Tiesiog kiekvienas pridėjęs ranką prie širdies turėtų atsakyti į klausimą, ko jis nori gyvenime“, - pataria profesorius Gedis Grudzinskas.

Daugiau informacijos vaisingumo klausimais galite rasti www.vaisingumoasociacija.lt (lietuviškai), www.britishfertilitysociety.org.uk (angliškai).


Šis straipsnis spausdintas Londonietės 2011 Pavasario žurnale.