Prieš ketverius metus, nuskambėjus šiurpinančiai gamtosaugininkų žiniai, kad net anksčiau buvusių tokių įprastų žvirblių, varlių ir ežių beliko katastrofiškai mažai, RHS (Karališkoji sodininkystės draugija) ir The Wildlife Trusts (Didžiosios Britanijos gamtos fondas) pradėjo organizuoti laukiniams gyvūnams, paukščiams ir vabzdžiams draugišką sodininkystę propaguojantį renginį Wild About Gardens Week (www.wildaboutgardensweek.org.uk).
Šią savaitę visi raginami ką nors nuveikti gamtos labui, nes juk kartu sudėjus visus gyventojų turimus sklypus, susidarytų didžiuliai plotai – daug didesni už visas saugomas teritorijas ir gamtos rezervatus. Šiais metais prie iniciatyvos prisijungia Bat Conservation Trust (Šikšnosparnių apsaugos fondas) (http://www.bats.org.uk/) ir Wild About Gardens Week 2016 šūkis yra Wild About Bats!
Vos kelios dienos beliko iki Helovino nakties, kai, pasidabinę piktųjų dvasių kostiumais ir makabrišku makiažu, tai šen tai ten slampinės persirengėliai. Tarp raganų, velnių, zombių ir vaiduoklių bus ir šikšnosparnių, nes šikšnosparnis – tradicinis šios šventės atributikos motyvas. Dėl paslaptingo gyvenimo būdo ir lakios kino kūrėjų fantazijos šikšnosparniai tapo neatsiejami nuo legendų apie vampyrus ir kai kam vis dar kelia panišką baimę.
Klaidingus stereotipus ir nepagrįstas baimes jau daug metų bando sklaidyti į šikšnosparnių apsaugos organizacijas susibūrę žmonės, kurie nepailsdami skleidžia žinias apie šiuos naktinius žinduolius, stebi jų buveines ir visus ragina su šikšnosparniais elgtis pagarbiai.
XX a. antroje pusėje dėl tyčinio šikšnosparnių naikinimo ir dėl netyčia jiems darytos žalos jų populiacija sparčiai nyko, ir dabar visos Didžiojoje Britanijoje gyvenančios šikšnosparnių rūšys (jų yra aštuoniolika) yra saugomos įstatymo, o iš keturiolikos Lietuvoje stebimų rūšių vienuolika įrašyta į Raudonąją knygą.
Intensyviai ūkininkaujant, gausiai naudojant trąšas ir pesticidus, ilgą laiką didžiuliuose plotuose auginant vienos rūšies augalus, buvo sunaikinta mikroorganizmų įvairovė ir šikšnosparniai neteko savo maitinimosi buveinių, o miškuose ir parkuose iškirtus senus drevėtus medžius ir renovavus senus pastatus, sumažėjo jiems tinkamų slėptuvių. Prasibrauti žiemoti į kokią palėpę vis sudėtingiau, nes taupydami šilumą, mes visus namų plyšius kuo stropiausiai užkamšome, o jeigu šikšnosparniams tai ir pavyksta, jų ten dažnai laukia pražūtis, nes statybose naudojama mediena stiprinama toksiškomis medžiagomis (antiseptikais, antipirenais ir t.t.).
Tiesą sakant, turėtumėte džiūgauti ir dainuoti, jeigu jūsų name ar sode gyvena šikšnosparnių kolonija, nes jie yra puikūs ekologiškos ir žmogui sveikos aplinkos indikatoriai. Todėl jei turite sodą, sodelį, palangę, balkoną ar stogą, pasikvieskite į svečius šikšnosparnius. Smagu bus leidžiantis prieblandos šešėliams stebėti šmaižiojančius šiuos vasaros naktų skraiduolius. Kadangi visi Europoje gyvenantys šikšnosparniai yra vabzdžialesiai, galite juos patraukti masalu – užveiskite sode, balkone ar ant stogo vabzdžius viliojančių augalų. Naktinių drugių vikšrai yra labai išrankūs ir kartais ėda tik kokios vienos rūšies augalų lapus, stiebus ar lapkočius, o visokiems vabalams, vorams, mašalams, uodams ir suaugusiems naktiniams drugiams, kuriuos taip mėgsta šikšnosparniai, patiks naktį neužsiveriantys gėlių žiedai, kurių spalvos gal ir blausesnės, bet kvapas labai stiprus. Galite pasėti girgždukų (lot. Silene vulgaris, angl. bladder campion), naktižiedžių (lot. Silene noctiflora, angl. night catch-fly), bobramunių (lot. Anthemis arvensis, angl. corn chamomile), rugiagėlių (lot. Centaurea cyanus, angl. cornflower), raktažolių (lot. Primula veris, angl. cowslip), nakvišų (lot. Oenothera, angl. evening primrose), aguonų (lot. Papaver rhoeas, angl. corn poppy), šiušelių (lot. Erigeron, angl. fleabanes), rusmenių (lot. Digitalis, angl. foxgloves), tūbių (lot. Verbascum thapsus, angl. great mullein), skaistažiedžių (lot. Glebionis segetum, angl. corn marigold), putoklių (lot. Saponaria, angl. soapwort), ežeinių (lot. Echium vulgare, angl. viper's bugloss), kraujažolių (lot. Achillea millefolium, angl. yarrow) ir kitokių pievinių augalų. Jie visi tikrai yra be galo gražūs ir primins vaikystės vasaromis braidytas pievas.
Daugiau idėjų kaip privilioti šikšnosparnius rasite tinklapyje www.siksnosparniai.lt.
Jei gyvenate Londone ir nesate linkę sodininkauti ar meistrauti, šią savaitę nuvažiuokite iki King's Cross'o ir nužingsniuokite į Camley Street Natural Park. Sako, kad čia galima pamatyti miniatiūrinį šikšnosparnį šikšniuką mažylį (lot. Pipistrellus pygmaeus, angl. soprano pipistrelle), kurio kūno ilgis nesiekia ir 5 cm, o balsas aukštumu lenkia visų šio gausaus žinduolių būrio atstovų balsus, ir vandeninį pelėausį (lot. Myotis daubentonii, angl. Daubenton's bat), kuris plačiai paplitęs ir Lietuvoje (būtent šios rūšies šikšnosparniai gyvena Panerių tunelyje Vilniuje).
Galiausiai, jeigu vaikštinėti po gamtą jums pernelyg šalta ir šlapia, išsiųskite draugams šikšnosparniškus elektroninius kvietimus į Helovino vakarėlį (www.bats.org.uk/ecards.php?action=category&id=8) ir nepamirškite paaukoti kelių svarų Šikšnosparnių apsaugos draugijai!), apklijuokite namus iš juodo popieriaus iškarpytais šikšnosparniais, prisikepkite šokoladinių šikšnosparnių formos sausainių ir pakelkite granatų sulčių stiklinę už tai, kad šie siaubingai mieli padarai gyventų ilgai ir laimingai!
