Gruodį Londone kalėdinė muzika skamba prekybos centruose, baruose, gatvėse, o įvairūs koncertai vyksta bene kasdien. Pats gražiausias muzikinis reiškinys yra kalėdinių giesmių giedojimas, angliškai vadinamas Carol singing arba tiesiog Caroling.
Angliškas žodis Carol kilo iš senovės graikų žodžio choros, reiškiančio „šokis ratelyje“, ir senosios prancūzų kalbos žodžio carole, reiškiančio „šokiu akompanuojama daina“. Vis dėlto, žmonėms kur kas labiau patinka legenda apie tai, kaip vėlyvajame XIX a. Londone be žinios dingo maža mergaitė, vardu Carol Poles, o jos ieškodami žmonės vaikščiodavo nuo durų iki durų dainuodami – taip norėjo parodyti, kad neturi jokių blogų ketinimų.
Caroling tradicine reikšme nėra tiesiog bet kokia popsinė kalėdinė muzika – įvairiuose šalies kampeliuose, britai iš kartos į kartą perduoda tik jų kraštui būdingas giesmes. Tai yra viena seniausių tradicijų Didžiojoje Britanijoje, kurios šaknys siekia net viduramžius.
Truputis istorijos
Kalėdinės giesmės išsivystė iš pagonių giesmių, kurios buvo atliekamos Europoje jau prieš tūkstančius metų. Tokios giesmės paprastai buvo giedamos per Žiemos saulėgrįžą, apie gruodžio 22 dieną.
Vėliau, krikščionys perėmė pagoniškus saulėgrįžų minėjimų giesmes bei pavertė jas savomis. Jos ypač prigijo Anglijoje. Tačiau kai Oliveris Kromvelis ir puritonai iškilo į valdžią, giesmių giedojimas oficialiai buvo uždraustas, bet tai anglų nesustabdė – carols išgyveno, nes žmonės vis tiek giedodavo paslapčia. Manoma, kad būtent tuo metu išsivystė tradicija giesmes atlikti prie žmonių gyvenamųjų namų durų.
Kalėdinės giesmės iš tikrųjų į madą grįžo tik Viktorijos laikais, kai William Sandys ir Davis Gilbert surinko daugybę senų giesmių iš Anglijos kaimų. Kaip tik tuo metu Anglijos miestuose kūrėsi orkestrai ir chorai, o žmonės troško dainuoti senąsias Kalėdų dainas.
Dabar giesmių giedojimas yra modernizuotas – jos atliekamos gatvėse, parduotuvėse, koncertų salėse, taip pat derinamos su populiariomis šiuolaikinėmis dainomis. Nors tradiciškai carols atliekamos nuo St Thomas's Day (gruodžio 21 d.) iki Kalėdų ryto, šiais laikais juos galima išgirsti visą gruodį ir net lapkritį – renginiai ir koncertai vyksta visame Londone. Nepaisant to, pačia gražiausia tradicija laikomos bažnyčiose atliekamos giesmės – Kūčių vakarą nuvykę į Westminster Abbey, St Martin in the Fields ar St Paul's Cathedral mišias išgirstumėte bene geriausiai atliekamas tradicines giesmes.
Kalėdinės dainos ir giesmės
Veikiausiai pati žinomiausia ir visame pasaulyje greičiausiai atpažįstama kalėdinė giesmė yra „Tyli naktis“. Ji buvo parašyta austrų kunigo Joseph Mohr, 1818 m. Pasakojama, kad Kūčių dieną kunigui buvo pranešta, jog bažnyčios vargonai yra sugedę ir jų nepavyks pataisyti iki Kūčių vakaro mišių. Nuliūdęs kunigas negalėjo įsivaizduoti Kalėdų be muzikos, tad sumanė parašyti giesmę, kurią choras galėtų atlikti pagal gitara atliekamą melodiją. Būtent tą vakarą, mažoje Austrijos bažnyčioje, pirmą kartą buvo sudainuota „Stille Nacht“. Šiandien, ji išversta į 142 kalbas.
Kita itin populiari, nereliginė kalėdinė daina „Jingle Bells“ (lietuviškai kartais vadinama „Din Dilin“), iš tikrųjų buvo sukurta visai ne Kalėdoms. Daina, parašyta šeštame devyniolikto amžiaus dešimtmetyje Džordžijos valstijoje JAV, buvo vadinta „The One Horse Open Sleigh“ (eilutė iš dainos) ir skirta Padėkos dienai. Po kelerių metų ji buvo pervadinta į „Jingle Bells“. Po beveik šimto metų ši daina buvo įrašyta į istoriją – ji tapo pačia pirmąja kosmose paleista daina.
Melancholiškoji giesmė „Have Yourself a Merry Little Christmas“, dabar dainuojama pačių įvairiausių atlikėjų, iš pradžių buvo skirta 1944 metų miuziklui. Jame legendinės aktorės Judy Garland personažė šią liūdną dainą atliko savo mažajai sesutei, bandydama ją pralinksminti dėl persikėlimo gyventi į kitą miestą. Tačiau pasirodo, kad prieš tai dainos juodraščio žodžiai buvo dar liūdnesni ir labiau gedulingi. Vis dėlto, dainos autorius sutiko juos pakoreguoti tiek miuziklui, tiek 1957 metais Frankui Sinatrai, kurio atlikimas ypač išpopuliarino „Have Yourself a Merry Little Christmas“.
