Balandžio 24, 2013
Linas Adomaitis: kelionės - mano įkvėpimas
Gerda Striškaitė ir Aurelija Lukošiūtė 1
Linas Adomaitis su žmona.

 Astronominis pavasaris Anglijoje oficialiai jau prasidėjęs. Kovo mėnuo, atrodo, taip ir prabėgs kaip koks išdidus ponulis, nenumetęs nei vienos pavasariškos dienos nuo šalčio sužvarbusiems. Tokios sužvarbusios keliavome į lietuvių Londone organizuojamą vakarėlį Spring Awakening. Jau tradicija tapusio renginio idėja – pasitelkus modernius ir pagoniškus garsus bei vaizdus žadinti pavasarį, kuris šiais metais kaip niekad gerokai įmigęs. Londone dar neteko matyti tiek daug garsių tautiečių ant vienos scenos - Algis Ramanauskas, Golden Parazyth, Justė Starinskaitė, Kamilė Kielaitė ir daugybė kitų talentų susirinko Electric Brixton klube.

Su vienu iš atlikėjų, Linu Adomaičiu, susitikome prieš pat renginį. Nors reikėjo palūkėti daugiau negu valandą: nieko nuostabaus, būkim supratingi – žymusis daininkas sostinėje nusileido vos prieš porą valandų, o juk reikia ir pavalgyti, ir pasiruošti koncertui  Pokalbiui įsitaisėme viename iš persirengimo kambarių, kur kartas nuo karto įsiverždavo organizatoriai, kiti atlikėjai, klausinėdami, kada baigsime interviu - įtempta dienotvarkė, reikia skubėti ir ilgai šnekučiuotis neturime laiko. Linas atrodė susikaupęs ir rimtas, šnekėjo užtikrintai, jautėme, jog prieš mus sėdi ne vieną interviu atlaikęs asmuo - juk tai 15 metų scenoje ir dar daugiau metų su muzika gyvenantis žmogus. Tačiau labiau nei kalbant apie muziką, jo akys sužibėdavo pasakojant apie keliones.

- Ar dažnai lankotės Londone?
- Mėgstu šį miestą, negaliu pasakyti, jog labai dažnai čia apsilankau, tačiau su didžiuliu malonumu čia atvykstu.

- Neseniai grįžote iš kelionės po centrinę Ameriką - štai ir vėl esate Londone, kaip sugebate suderinti darbą ir didžiulį pomėgį keliauti?
- Kelionės padeda muzikai, tai mano įkvėpimas - poilsis nuo rutinos. Nors ir labai myliu šį darbą, tačiau tai gali virsti rutina, jeigu pernelyg ilgai dirbi. Kelionės padeda sugrįžti į save, apsvarstyti vertybes ir su naujomis jėgomis toliau žengti į priekį.

- Kokias kitas keliones esate suplanavęs artimiausiu metu?
- Su žmona jau seniai svajojame aplankyti Baikalo ežerą, galbūt ilgai nelaukdami tai padarysime šią vasarą, taipogi aplankysime draugus Norvegijoje.

- Labai norėtumėme išgirsti apie jūsų kelionę po centrinę Pietų Ameriką, iš kurios neseniai grįžote, kokie įspūdžiai?
- Kartu su žmona keliavome po Centrines Pietų Amerikos valstybes: Belizą, Meksiką, Kosta Riką ir Kubą, daugiausiai laiko praleidome Belize ir Kuboje. Belize bandėme susipažinti su senovės Majų kultūra, jų įspūdingu palikimu taip pat ir su majais, kurie gyvena šiandien.  Vaikščiojome jų keliais. Pavyzdžiui, važiuoji per džiungles ir matai atkasinėjančius archeologus, kurie ką tik atrado tūkstančio meto senumo gyvenvietę. Tai nuostabu! Kuba buvo lyg kitas pasaulis, Kubos neįsimylėti tiesiog neįmanoma, ten matėme viską – muziką, senus Alkaponės laikų automobilius, jautėme tvyrantį cigarų kvapą ir jautėme žmonių nuoširdumą. Beveik visą Kubą apvažiavome su 52 metų automobiliu.

- Labai mėgstate keliones, kitų valstybių kultūras, gal kada nors šmėžtelėjo mintis apsigyventi kitoje šalyje ir ilgam laikui palikti Lietuvą?
- Emigruoti iš Lietuvos net minčių niekuomet neturėjau.  Savo ateitį sieju tik su Lietuva. Tačiau neslėpsiu, bent pusei metų norėčiau išvykti ir pagyventi kitoje šalyje, tačiau tuomet daug keliaučiau, nedirbčiau ir ilsėčiausi.

- Esate ne tik muzikantas, prodiuseris, keliautojas, bet ir dėstytojas J. Gruodžio koncervatorijoje dėstote garso režisūrą, audiotechnologijas ir šiuolaikinio rašymo techniką, kodėl pasirinkote dėstytojavimą?
- Ne aš pasirinkau, o mane pasirinko. Vieną dieną, prieš penkerius metus pasiūlė, tada atsisakiau, tuomet nenorėjau sieti savo veiklos su mokytojavimu, vėliau siūlė, ir vėl, ir vėl. Galiausiai pagalvojau, jog derėtų sutikti, juk jie norėjo būtent manęs. Tačiau dabar labai džiaugiuosi, kad sutikau. Labai smagu, jog prieš pamoką susirinkę žmogeliukai laukia, kada galės užeiti. Jie ne bėga iš mano paskaitos, bet bėga į ją.

- O kokie jūsų muzikiniai planai?
- Šiam rudeniui norėčiau paruošti naują programą, būtų išleistas mano kūrinių albumas, kuriuos  remiksuotų žymūs Lietuvos ir užsienio DJ‘jai.  Šis albumas bus skirtas šokių muzikos gerbėjams.


- Jau 15 metų esate scenoje, kuriuos metus galėtumėte įvardinti kaip pačius sėkmingiausius?
- Be galo sunku įvardinti tik vieną etapą, jų buvo daug: pirmasis – L+, grupės įkūrimo pati pradžia, nebijau to sakyti, jog tuomet tapome geidžiamiausi visoje Lietuvoje, turėjome labai daug koncertų, rodos, tada dar pats nesuvokiau į ką įsivėliau, tai buvo nuostabus startas – tramplynas į tolimesnę sėkmę. Antrasis etapas – mano ir Simonos duetas, bendradarbiavimas su mano įkurta gyvo garso grupe „UAB music“, juk dalyvavome Eurovizijoje, tai buvo įsimintinas laikotarpis. O dabar trečiasis – mano solinis etapas, jis prasidėjo nuo dainos „Window of my soul“, tuomet išėjo ir solinis albumas.

- Žinome, jog esate įkūręs Lino Adomaičio paramos fondą, kaip kilo idėja įkurti šį fondą?
- Įkurti paramos fondą mane įkvėpė mano mokslo draugė, smuikininkė, Sonata Stankevičienė. Ji pasidalino savo mintimis ir papasakojo apie šią problemą, apie vaikus, kuriuos dėl įvairiausių priežasčių paliko motinos. 15 metų scenoje albumo išleisti neplanavau, tačiau taip jau išėjo, jog albumas vis dėlto yra, todėl visas surinktas lėšas nusprendžiau skirti būtent motinų paliktiems vaikams. Į šią problemą jautriai reaguoja užsienio lietuviai, jie taip pat labai prisideda prie šio fondo veiklos.

- Ar turite neišsipildžiusių svajonių?
- Ne, neišsipildžiusių svajonių neturiu. Aš turiu daug svajonių, kurios vis pildosi, juk viskam savas laikas, negalima norėti visko iš karto. Gyvenu nuostabų, laimingą gyvenimą ir, rodos,  visada galėtų būti geriau, tačiau šiuo metu mano gyvenimas subalansuotas taip, kad galiu džiaugtis kiekviena diena.

- Ką pasiūlytumėte žmonėms, kurie nesiryžta siekti savo tikslų?
- Visiems galiu pasakyti labai nuoširdų palinkėjimą – nebijokite savęs, siekite savo svajonių ir svarbiausia tikėkite tuo, ką darote. Daug žmonių sakys: tu negali, tu nemoki, tačiau tikėkite savo širdimi ir protu, eikite užsibrėžtu keliu. Jei viską darai nuoširdžiai, visuomet savo kelyje sutinki žmonių, kurie tampa ne tik pagalbininkais, bet ir draugais, bendraminčiais.

 

Raktažodžiai: Linas Adomaitiskelionėsspring awakening

Straipsnio komentarai

Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta

Panašūs straipsniai