Sausio 30, 2018
Strasbūro teismo sprendimas: Lietuva nepagrįstai apribojo dizainerio Roberto Kalinkino drabužių reklamą su Jėzaus ir Marijos personažais

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba žada atsižvelgti į Strasbūro teismo sprendimą, jog Lietuva nepagrįstai apribojo drabužių reklamą su Jėzaus ir Marijos personažais.

„Savaime suprantama, kad gavę šitą sprendimą mes jį išanalizuosime ir pasirengsime išvadas, kurias naudosime savo praktikoje“, – BNS antradienį sakė tarnybos Ekonominių interesų departamento vadovas Marekas Močiulskis.

Taip jis kalbėjo Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) paskelbus, jog Lietuvos institucijos vertindamos dizainerio Roberto Kalinkino drabužių reklamos kampaniją „absoliutų pirmumą teikė tikinčiųjų jausmų apsaugai, bet tinkamai neatsižvelgė į pareiškėjų įmonės teisę į saviraiškos laisvę“.

2012 metų rudens kampanijoje vaizduoti jaunas ilgaplaukis vyras ir moteris balta suknele. Šalia jų skelbti užrašai: „Jėzau, kokios tavo kelnės!“, „Marija brangi, kokia suknelė!“ ir „Jėzau Marija, kuo čia apsirengę!“.

Skundų sulaukusi tuometinė Valstybinė ne maisto produktų inspekcija reklamos kūrėjams skyrė baudą, o Lietuvos teismai konstatavo, kad reklama akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis.

Lietuvos Vyskupų Konferencijai šalies teismuose atstovavęs advokatas Zigmas Garalevičius BNS teigė, kad po Strasbūro teismo sprendimo teks labiau argumentuoti, kodėl religinių simbolių pašiepimas Lietuvoje yra nepriimtinas.

„Institucijos turės labiau artikuliuoti, kodėl Lietuvoje tai yra svarbu, kodėl žmonės dėl to nepatenkinti“, – sakė teisininkas.

Pasak jo, šios bylos baigtis nereiškia, kad „religinius simbolius bus galima naudoti kaip norisi ir bet kokiuose kontekstuose“.

Strasbūro teismo vertinimu, R. Kalinkino drabužių reklamos „iš pažiūros neatrodo esančios perdėm įžeidžiamos arba šventvagiškos“, jos taip pat nekursto neapykantos religiniu pagrindu. Anot Europos Žmogaus Teisių Teismo, nėra pagrindo manyti, kad reklamos įžeidžia visus krikščionis, bet net jei taip ir būtų, dauguma negalėtų primesti savo nuomonės.

Vartotojų teisių sargai mano, jog netinkamas religinių simbolių naudojimas gali prieštarauti visuomenės moralei, nepriklausomai nuo tikinčiųjų dalies.

„Religija kaip tam tikra pasaulėžiūros forma neišvengiamai prisideda prie visuomenės moralės formavimo ir tam tikrų dvasinių vertybių“, – teigė M. Močiulskis.

Dizaineris R. Kalinkinas sveikino Strasbūro teismo sprendimą ir tikino, kad reklama nebuvo siekiama įžeisti tikinčiųjų.

Dabar nustatymai draudžia reklamą, jei joje „niekinami Lietuvoje įregistruotų religinių bendruomenių religiniai simboliai“.

2011 metų Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, Romos katalikų tikėjimą išpažįsta 77 proc. šalies gyventojų, dar 4 proc. yra stačiatikiai.  

Autorius: Saulius Jakučionis

Raktažodžiai: StiliusMadaLietuva

Straipsnio komentarai

Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta

Panašūs straipsniai