Dešimtims milijonų ji pasirodė įnoringa blondinė. Šviesiaplaukę lietuvaitę žino visi Amerikos  pramogų kanalo 'E!' žiūrovai, kur ji praėjusią vasarą ieškojo idealaus laimikio 'Perfect Catch' pavadintame realybės šou. Tad kai Agnė Motiejūnaitė (25) pasiūlo susitikti prie prabangaus Harrods prekybos centro, nusiteikiu netikėtoms išpuikusios gražuolės užgaidoms, valandoms laukimo. Agnė į  pokalbį iš Vakarų Londono atskuba keliomis minutėmis anksčiau ir ramiai gurkšnodama ramunėlių arbatą kantriai atsakinėja į klausimus. 
 
Tau daugelis pranašavo, kad modeliu niekada netapsi. Bet vistiek nepasidavei? 
Tapti modeliu norėjau nuo tada, kai su mama žiūrėdavau 'Mis Pasaulis' konkursus, vartydavau žurnalus, skaitydavau apie modelių istorijas. Manau, kad yra labai daug lietuvaičių, kurios svajoja būti modeliais. Tad ir aš nuo mažens užsiiminėjau tais modeliavimo dalykais. Viskas vienu metu sustojo, nes nebeaugau. Man sakydavo, paauk keliais centimetrais ir mes tave iš karto priimsim. Turėjau labai ilgus, storus plaukus, tad Airijoje (prieš dešimt metų Agnė su tėvais apsigyveno Dublino priemiestyje) tapau plaukų modeliu, grožio salono veidu. Apsigyvenusi Londone varsčiau daugybės modelių agentūrų duris, kol prieš du metus patekau į profesionalią 'Samantha Bond' agentūrą. Čia dirbu vadinamuoju 'commercial' modeliu, kur nereikia ūgio. 
 
Tai ar modelio darbas – kaip kažkuomet tavo svajonėse regėtas? 
Kaip ir kiekviename darbe, kol gauni gerą rezultatą reikia įdėti labai daug jėgų, energijos. Reikia prisitaikyti prie dalykų, kuriems galbūt nepritari, dirbti su žmonėmis, kurie nepatinka arba yra keisti.  
 
Kokius keistuolius turi galvoje? 
Jei jie būtų tik 'prie meno' - nieko blogo. Bet kartais dirbu su keistais fotografais, kurie bando  kažką, bando tave paliesti, kartais būna blogos nuotaikos. Su garsesniais fotografais dažnai  lengviau dirbti, nes jie turi daugiau patirties.  
 

Agnės naujausia fotosesija San Tropeze, prieš kelias savaites. Foto: Anna Fowler. 

Tikriausiai turi daugybę gerbėjų? Viename žurnale skaičiau apie šimtus rožių, pasiūlymus tekėti? 
Neskaitykit. Žurnalistai gali rašyti, ką nori, nekreipiu dėmesio, bet dėl šeimos, giminių pergyvenu. Ateityje žinosiu, kuriuos žurnalus atsirinkti. Iškreipti faktai – kur yra viena rožė ir šimtas rožių. Ką rašo žiniasklaida - ne visada yra tiesa. Tikrą faktą jie išpučia, padaro dešimt kartų didesniu nei jis yra iš tikrųjų. Taip, aš turiu gerbėjų. Facebook'e yra ir panelių gerbėjų, kurios kartais prašo patarti apie agentūras, modelio darbą. Gaunu daug email'ų, visiems stengiuosi atsakyti, netgi keistiems (juokiasi).  Tačiau yra ir vyrų, ir merginų, kuriems tai pasidaro kaip 'obsession', jie rodo per daug dėmesio, kiekvieną dieną nori su manimi kalbėtis. Jei mato, kad esu prisijungusi prie tinklapio, chat'e visada pasirodo žinutės, 'kaip tavo diena', 'ar fotografavaisi'. Mano tikri draugai tiek neklausinėja. Tai jau kaip spam'as, per intensyvu. Čia tie fanai, kurie jei mane sutiktų, žinote, kaip yra Michael Jackson, kaip dėl jo alpsta, verkia, tai čia yra vieni tokių. 
 
O lietuvių gerbėjų turi? 
Lietuvių atsiranda labai lėtai, nes Lietuvoje nesu daug dirbusi. Lietuviai manęs nežino. Bet jei žmonės skaito žurnalus Australijoje ar Anglijoje, jei aš jiems patinku, tai susiranda per internetą ar agentūrą. Nesiūlo man pinigų niekas kaip kartais rašoma. Šiaip gražiai parašo, 'aš esu Londone ir norėčiau tave pakviesti į pasimatymą'. Kartais siūlo ir tekėti, bet tai nereiškia, kad iš tikrųjų - kartais tai tik juokai.  Daug kas kviečia atvažiuoti į svečius. Bet aš niekada nesutikčiau važiuoti pas nepažįstamą, sutiktą šiaip gatvėje, o jei dar važiuoti į kitą šalį - tai jau išvis yra juokai. 
 
Tai nesi naivi mergaitė, kuri pasiduoda įtikinėjimams, kad kažkas gali padėti karjeroje, jei skirsi jiems daugiau dėmesio? 
Ne, ne, ne. Tokių pasiūlymų turėjau daug ir galiu pasakyti, kad šiaip niekas nesiūlo kažkokios karjeros už nieką. Girdėjau, kad Anglijoje garsūs agentai panelėm yra padėję, bet susitikus su jais iš karto supranti, kuriuo keliu jie tau siūlo eiti. Tai yra kiekvieno pasirinkimas. Bet žinau daug panelių, kurios bandė eiti tuo keliu ir vistiek nieko nepasiekė. Tie agentai tiesiog yra tokioje pozicijoje, kad gali daug kalbėti, daug pažadėti ir ypač jaunesnės panelės jais patiki. Grožio pasaulis nėra toks gražus kaip visi įsivaizduoja, o lengvi keliai - kartais ne tokie lengvi kaip atrodo. 
 
Konkurencija tikriausiai labai didelė? 
Taip didelė, bet panelės, kurios vaikšto podiumais, niekada nebus mano konkurentės. Arba tos, kurios fotografuojasi 'page 3' (trečiame puslapyje)  nėra mano konkurentės, todėl kad aš nesifotografuoju.  
 
Tai niekada, už jokius pinigus nesifotografuotumei trečiam, kokio nors žymaus bulvarinio laikraščio, pavyzdžiui 'The Sun', puslapiui? 
Su 'Sun' esu dirbusi – kartais fotografuojuosi laikraštyje esančiam skyreliui 'Dear Deidre'. Tai gal koks 30 puslapis. Atsidurti laikraščio trečiame puslapyje man jau siūlė. Viena garsi fotografė, kuri daug dirba su modeliu Jordan (Katie Price), man pasakė - 'get a boob job and I will make you a star' (pasidaryk plastinę krūtinės operaciją ir aš tave padarysiu žvaigžde).  
 
Ir nė vienai minutei nebuvai susigundžiusi tokiomis galimybėmis? 
Net mano agentūra patarė, kad net negalvočiau apie tokius dalykus. Tiesiog tai nėra sritis, kuri man įdomi. Tai kitoks darbas ir pinigai labai maži - apie 50 svarų už nuotrauką. Bet dabar atsiranda panelių, kurios net neima pinigų. Jos tik nori būti žurnaluose ir kiekvienais metais dėl didėjančio skaičiaus žurnalų puslapiuose norinčių atsidurti panelių tie pinigai mažėja ir mažėja. Kai aš pradėjau dirbti modeliu prieš tris keturis metus, industrija buvo truputėlį kitokia. Buvau vadinama 'glamour' modeliu. Dabar 'glamour' vadinamos tik tos, kurios nuogos ar pusiau nuogos. Ši sritis pasidarė murzinesnė. Manau, kad niekas niekuomet nepasiūlys tiek pinigų, kiek norėčiau gauti už tokią fotosesiją. 
 
Tai kiek norėtumei gauti už fotosesiją trečiam puslapiui? 
Iš tikrųjų tai nesutikčiau. Tai tiesiog nepriimtina nei man, nei mano tėvams. Man patinka tai, ką dabar darau – fotografuotis reklamoms. Prieš porą dienų fotografavausi 'Ann Summers' parduotuvių tinklo reklamai. Gaunu labai daug užsakymų reklamuoti apatinius drabužius, taip pat filmuojuosi muzikiniuose klipuose, televizijos reklamose. 
 
Gauni atlyginimą net už tai, kad eini į vakarėlius, klubus? 
Keliuose vakarėliuose buvau kelias valandas. Tu turi tiesiog atrodyti gražiai ir gauni už tai pinigus. Klubas naudoja tai reklamai, kad pritraukti daugiau lankytojų. Londone esu dirbusi 'Mahiki', 'Crystal' klubuose. Kelis kartus važiavau į Paryžių. 
 
Agnės naujausia fotosesija San Tropeze, prieš kelias savaites. Foto: Anna Fowler. 

Po dalyvavimo šou 'Perfect Catch' tikriausiai sulauki dar daugiau pasiūlymų? Juk filmavaisi su pačia Carmen Electra, o Amerikos pramogų televizijoje E! transliuotą šou matė milijonai žiūrovų visame pasaulyje. 
Šiek tiek daugiau. Bet dažniausiai sulaukiu pasiūlymų iš jau esamų klientų, kurie mane kaip modelį naudoja vėl ir vėl. Šiuo metu per daug tų realybės šou egzistuoja, Vau faktoriaus jau nebeliko. 
 
Kaip tapai 'Perfect Catch' dalyve? 
Prieš metus mano agentūra modelius siuntė į šou atranką. Ilgai užtruko, kol sužinojome rezultatus. Atranka buvo labai griežta, turėjau eiti į Lietuvos ambasadą, gauti dokumentą, kad niekuomet nebuvau teista, teko apsilankyti pas  psichologą. Jie atidžiai rinkosi dalyvius, subūrė žmones su kuriais nesutartume, kad būtų daugiau dramos. Realybės šou nėra viskas taip realu kaip atrodo. Kai kurios dramos padarytos dirbtinai. Viskas surežisuota.


Akimirkos iš 'Perfect Catch' realybės šou. 
 
Įsivaizduoju, kad reikia labai daug drąsos dalyvauti realybės šou ar modelių atrankose? Esi drąsi mergina? 
Daug kartų turėjau eiti, turėjau kalbėti, turėjau rodyti nuotraukas, rizikuoti ir fotografuotis su kažkuo, ko visiškai nepažįstu, turėjau pasitikėti savo agentūra. Tai ne tik drąsa. Man atrodo ne visi supranta, kiek yra įdėta darbo, nenuleista rankų, kiek yra eita į kitas agentūras ir išgirsta, kad netinku. Gavau labai daug negatyvios informacijos, kol pradėjau girdėti pozityvią. Reikėjo laiko surasti gerą, patikimą agentūrą. Jei būčiau pasirinkusi bet kurią, baisių dalykų galėjo nutikti. Be to, manęs niekas nelaikytų, jei aš negaučiau darbų, nepatikčiau fotografams. Turiu visą laiką įtikti ir patikti, kartais pastumti save į kitą lygį, bendrauti su žmonėmis su kuriais šiaip nebendraučiau.  
 
Tavo darbo tikriausiai pavydi daugelis. Už vakarėlius moka, už fotosesijas gauni tūkstančius? 
Už fotosesijas nemoka tūkstančių. Tie laikai baigėsi. Kiekvienais metais pinigai mažėja, o dar ekonominė krizė. Už vieną fotosesiją praeitais metais gavau šešis šimtus svarų, o už tą patį darbą šiais metais – keturis. Pinigai mažėja, nes yra didesnis pasirinkimas, plastinė chirurgija. Kažkas galbūt neatrodo taip idealiai, bet gali atrodyti po trijų keturių savaičių. Tad kodėl turi rinktis mane, jei yra idealesnė panelė? Tūkstančiai lengvai nekrenta. Yra šimtai, bet darbas nepastovus, ne kasdien. Šis pasaulis nėra toks glamorous kaip žmonės galvoja. Turi įdėti daug darbo, jėgų, prižiūrėti savo finansus, nes jei gausi algą ir ją tuoj pat išleisi gali atsidurti gatvėje. Dėl pinigų modeliu nedirbčiau. Dirbu, nes man patinka. 
 
Kaip organizuoji savo finansus? 
Gan ilgai gyvenu viena, be tėvų, ir jei neprisižiūrėčiau savo pinigų, su nepastovia alga, būčiau didelėse skolose. Aš, kaip ir kiekviena panelė, noriu kartais paišlaidauti. Bet tėvai išmokė, kad jei neturi, nereikia leisti. Man patinka brangesni dalykai, dizainerių rūbai, rankinės. Perku mažiau, bet brangiau. Bet tikrai nėra taip, kad leidžiu pinigus lengva ranka. Tiesiog neturiu tokios galimybės . Be to, įkūriau labdaros fondą AMF (Agne Motiejunaite Foundation). Tai yra atsakomybė, užsiėmimas, kur visada turi turėti kažkiek pinigų. 
 
Agnės naujausia fotosesija San Tropeze, prieš kelias savaites. Foto: Anna Fowler. 

Girdėjau, kad per TV laidą vienai vedėjai pažadėjai įkurti labdaros fondą? 
Buvo keletas laidų. Net per 'Perfect Catch' filmavimus klausinėjo, ką darysiu su pinigais, jei laimėsiu.  
 
Bet laimėjo australas vaikinukas, o tu vistiek įkūrei fondą? 
Kai pažadi, reikia ištesėti. Aišku, kai pinigus gauni, nebesinori jų atiduoti, bet, manau, išleidus šimtus, tūkstančius kažkam darydamas gerą - atgausi kitais keliais. Tuo metu kai reikėjo atiduoti savo pinigus buvo gan sunku. Bet aš juk uždirbu. 
 
Tavo labdaros fondas padeda Vilniaus ir Ukmergės vaikų namų auklėtiniams? 
Šiuo metu bendraujam su beveik keturiasdešimt vaikų iš Vilniaus ir Ukmergės vaikų namų, mokame už jų karatė pamokas. Birželio pabaigoje jie važiuos į Girulių stovyklą, su kitais karatistais. Kai kurie vaikai dalyvavo karatė čempionate. Taip pat organizuojam šventes, Kalėdų vakarėlius. Už viską moku iš savo kišenės. Šiuo metu nebandom pritraukti jokios finansinės pagalbos, tiesiog labiau ieškom  žmonių, kurie pritaria šiai idėjai. Dabar globojame tik vaikų namų auklėtinius, bet ateityje planuojame paremti ir neturtingas šeimas. Vaikai iš vaikų namų gauna valstybės paramą, o nuskriausti lieka tie mažieji, kurie gyvena neturtingose šeimose, kur tėvų išdidumas kartais neleidžia prašyti pagalbos - jie labai sunkiai, bet apsisuka. 
 
Kodėl būtent karatė pamokos? 
Tai nėra mokymas muštis. Karatė daugiau skirta sustiprinti charakterį. Jeigu pralaimėsi vieną kartą varžybose, jei daug treniruosiesi, įdėsi darbo, tai kitą kartą laimėsi. Per karatė išmokoma daug gyvenimui reikalingų dalykų. Jei vaiką pasisodinsi ir aiškinsi jam, koks gyvenimas kartais neteisingas – pusė neklausys. Karatė yra daug filosofijos. Pati lankiau karatė treniruotes, todėl žinau, kad kaip ir kiekviename sporte turi įdėti labai daug darbo, jei nori kažką pasiekti.  
 
Dar esi labai jauna, galėtumei laisvą laiką skirti linksmybėms, o čia labdara. Kas tave skatina? 
Kai grįžtu į Lietuvą nueinu pasižiūrėti kaip vaikai sportuoja ir matau, kokie Lietuvos vaikai, kaip jie nori užsiimti, kažko pasiekti, kaip jie stengiasi. Deja, ne visi tėvai gali leisti vaiką į vasaros stovyklą ar karatė treniruotes. Mano tėvai taip pat ne visada turėjo galimybę leisti mane į vasaros stovyklas, taupė tuos pinigus, o kiti juk neturi net galimybės sutaupyti.  Kai buvau vaikas mes neturėjome tiek pinigų, bet tuo pačiu pasaulis nebuvo toks materialistinis. Dabar man atrodo, kad visi vaikai suauga labai greitai – mobilūs telefonai, kompiuteriai. Panelės nuo dvylikos metų jau su dizainerio rankinukais. Noriu, kad vaikai, kuriuos remiam, dar ilgai išliktų vaikais, kad patirtų tą vaikystę, kurią aš turėjau. Aš daug laiko praleidau pas senelius, kaime. Lakstydavau basa, dviračiu važinėdavau, įkrisdavau į balą, nusivalydavau purvą ir toliau važiuodavau. Ar eidavau, nusiskindavau pomidorą, nusivalydavau ir valgydavau. O pasaulis dabar visas apie pinigus, vaikai suauga per anksti ir nori tų materialių dalykų. 
Turiu du gerus tėvus, kurie visą gyvenimą mokė, kas teisinga, kas neteisinga. O jei neturi tėvų, o kartais ir patys tėvai nežino, ko jie nori iš gyvenimo ir vaikams nepasako, kokiu keliu eiti, tad jiems sunku pasirinkti. 
 
Tavo brolis yra karatė treneris, su juo bendradarbiaujate? 
Brolis vyresnis penkiais metais, labai griežtas, kuris nuo vaikystės rodė labai gerą pavyzdį, nors tuo metu jo negalėjau pakęsti. Jei tėvų nebūdavo namuose, o aš norėdavau eiti į diskoteką, jis griežtai pasakydavo, kad neisi arba eisi, bet namie turi būti iki dešimtos. Jis būdavo griežtesnis nei tėvai, todėl kad jausdavo atsakomybę. Po kažkurio laiko man tai dašilo. Dėl karatė klubo – aš galėjau pasirinkti bet kurį, bet aš žinau, koks griežtas yra Norbertas ir jei man kažkas bando pasakyti, kad va čia brolio klubas, kažkas čia neaišku, tai aš pasiūlau apsilankyti jo pamokose ir pažiūrėti, kokio griežtumo jis yra ir kaip sugeba būti mokytoju, draugu, netgi tėvu, kaip vaikai, kurie lanko jo pamokas, jį myli.  Manau, kad jei pakeisime vieno vaiko gyvenimą iš keturiasdešimties, jau bus gerai. Kai lankiausi vaikų namuose pastebėjau, kad iki trylikos, keturiolikos metų vaikai dar nori pakeisti savo gyvenimą, dar jiems viskas įdomu. Penkiolikmečiai, šešiolikmečiai klausėsi jau abejingai. Žiūrėjo ir galvojo, ką tu čia veiki. Jau tų vaikų pakeisti mes nebegalime.  
 
Lankei karatė treniruotes nuo mažens tai apsiginti gatvėje gali? 
Ne, negaliu (juokiasi). Kartais gatvėje geriau bėgti nei kažką bandyti daryti. Reikia stengtis nebūti tokiose situacijose, nevaikščioti vėlai vakarais su dizainerio rankinėm.  
 
Tad vakarais stengiesi viena nevaikščioti?
Iš tikrųjų Anglijoje vakarais jaučiuosi nejaukiai.  
 
Agnės naujausia fotosesija San Tropeze, prieš kelias savaites. Foto: Anna Fowler. 

Mėgsti naktinį gyvenimą, klubus. Juk tau tikriausiai viskas nemokamai siūloma?  Prieš keletą metų apžiūrėjau visus klubus. Bet aš nevartoju alkoholio. Galiu taurę šampano išgerti ypatingomis progomis. Visa šeima nevartoja alkoholio, nerūko. Kai užsiimi sportu, turi būti sveikas. Jei išgerčiau daugiau nei taurę - prieš tėvus būtų truputėlį gėda. Jei einu į vakarėlius į vyno taurę įsipilu 'Red Bull', kad atrodytų, jog geriu alkoholį. Mes juk gaunam alkoholį nemokamai. Tad visi bando įtikinti 'gerk, taigi nemokamai, gerk, kiek gali'. Kai kurios panelės dirba vien už alkoholį. Buvo laikas, kai eidavau tris naktis iš eilės į klubus. Paskui pradedi matyti, kad sutinki tuos pačius žmones, pokalbiai pasirodo tokie tušti, beprasmiai. Aišku, išeinu, va, bus mano  dvidešimt penktas gimtadienis, tai eisim kažkur.  
 
Kaip tėvai žiūri į tavo pasirinktą modelio karjerą? 
Tėvai aišku tave nori matyti kaip daktarę, teisėją. Jie žino tą sritį ir paprasčiausiai nenori matyti, kad kažkas mane skaudina, pasako, kad esu per stora. Ne kiekviena panelė tai galėtų ištverti. Įsivaizduokite, jei kiekvieną dieną girdi vien neigiamus dalykus, kad akys per šviesios, plaukai per tamsūs, krūtinė per maža, krūtinė per didelė. Tada pradedi galvoti – gal lūpos per mažos, nosis per didelė. Tad jei pradėsi labai kreipti dėmesį į viską, ką sako žmonės, gal pradėsi didintis, šviesintis, mažintis. Negali įtikti kiekvienam ir turi suprasti, kad kažkam tu nepatiksi.  Jeigu ne mano tėvai, jei neturėtume tokios artimos draugystės, aš čia nebūčiau. Jie gyvena Airijoje ir laiko atžvilgiu ne dažnai pavyksta aplankyti. Tad kartais organizuojame bendras šeimos atostogas. Kalėdas šventėme Kanarų salose – atskrido tėvai, brolis, aš. Bandome kiek galima daugiau  laiko praleisti visa šeima kartu. 
 
Sunku suderinti darbą su labdaringa veikla? 
Sunku. Paskutinį kartą grįžusi trims dienoms į Lietuva neturėjau laiko nei su draugais, nei su artimaisiais pasimatyti. Nuo ryto iki vakaro vyksta treniruotės, norisi pamatyti, kiek vaikai pažengę, norisi su jais susidraugauti. Šiuo metu turėjau ir daug interviu su lietuviškais žurnalais. Noriu, kad daugiau žmonių sužinotų apie fondą.  
 
Kaip pasirinkai vaikų namus, kuriems padedi? 
Buvo labai keista, nes parašiau į dešimt - penkiolika vaikų namų. Tik šie du sutiko dalyvauti projekte. Galvoju, kad darau gerą, bet viskas priklauso nuo kai kurių vaikų namų direktorių, nes jiems pasidaro daugiau darbo su popieriais. Kai kuriems pasirodė, kad tai laiko gaišinimas, kai kuriems trūko noro.

Agnės naujausia fotosesija San Tropeze, prieš kelias savaites. Foto: Anna Fowler. 

Turi kokių įtakingų pažinčių, kurios gali būti naudingos tavo fondui? 
Taip, bet kol kas negaliu minėti vardų. Dalyvavau dabartinio Anglijos ministro pirmininko David'o Cameron'o organizuotame labdaros vakare, kuris vyko 'Annabel's' klube. Bendravau su keliais įtakingais asmeninis ir labai noriu ir tikiuosi, kad jie prisijungs prie fondo veiklos. Kartais užima laiko, kol žmonės pamato, ką tu darai ir pritaria tavo veiklai. 
 
Per labdaros vakarus susipažinai su anglų damomis ir lordais? Kaip su jais bendrauji, apie ką šnekatės? 
Kartais pažintys neužsimezga iš vieno vakaro, turi nueiti į kelis, kol apsikeiti numeriais. Kartais ir neteisingą žodį pasakai. Bet patirtis dalyvaujant modelių atrankose padeda: kai eini į atrankas, bandai įtikti kiekvienam. Bendrauji, stengiesi pasakyti kažką juokingo. Modelius atrenka ne vien dėl išvaizdos, bet ir pagal bendravimą, charakterį. Vienas fotografas visuomet pasiūlo mane savo klientams nes aš jam patinku kaip žmogus. Jei tu sėdi nepatenkinta – niekam tai nepatinka ir darbo dieną padaro sunkesnę. Bendrauju natūraliai, nes vaikystėje esu pakeitusi kelias mokyklas. Kartais reikia parodyti, kad nebijai, kad niekas nepradėtų tavęs skriausti, turi parodyti, kad esi gan stipri, žinai save, gali už save pakovoti.  
 
Tad visgi apie ką šneki su anglų damom?  
Pradedu kalbą apie AMF labdaros fondą, nes jei sakyčiau, kad esu modelis, ypač anglams, žinomiems snobams - jiems tai nelabai įdomu. Arba bandau klausinėti jų, kas jiems įdomu ir tada rasti kažkokį bendrą dalyką – atostogas, šaudymą (esu buvusi šaudyti plastmasinių lėkščių (plastic pigeons berods). Pradžioje kalbu apie bet ką, kas nesusiję su modeliais (juokiasi). Vėliau, žinoma, jei paklausia, pasakai, kad esi modelis ir tai normalu, bet reikia žiūrėti, ką sakai pačioje pradžioje. O modelio darbo geriau neminėti. 
 
'Perfect Catch' laidoje išgarsėjai kaip Rusijos princesė? 
Dauguma Lietuvos žurnalistų šou net nematė. Straipsnius išvertė iš internetinių puslapių, bet nedavertė ar pervertė. 'Youtube' yra pora klipų, kur amerikietė mane pavadina 'oh, you Russian princess', kai truputi pykstamės. Tai tik komentaras, o Lietuvoje išpūtė netikrą burbulą  ir net parašė, kad gėdinuosi, jog esu iš Lietuvos, sakau, kad iš Rusijos. Jeigu žiūrėsite šou, aš nuo pradžios sakau, kad esu iš Lietuvos. Tai tiesiog neteisinga informacija. Be to, amerikiečiai, anglai, australai vis dar galvoja, kad Lietuva yra Rusijoje. Kiek galiu, tiek išaiškinu žmonėms, papasakoju apie Lietuvą, apie mūsų šalį, kalbą. 
 
Agnės naujausia fotosesija San Tropeze, prieš kelias savaites. Foto: Anna Fowler. 

O tavo karjerai netrukdo, kad esi iš mažos šalies? 
Amerikietė, su kuria filmavomės, pasakė, kad visos rusės, lenkės Amerikoje yra kekšės, nes ji dirba klube ir mato, kokios moterys ateina ir kaip ieško turtingų vyrų. O jei pasakai, kad iš Lietuvos, tai ir galvoja, kad esi kaip visos arba dar blogesnė. Su fotografais taip pat. Kai pasakau, kad esu iš Lietuvos, matau, kuriam fotografui jau yra tekę dirbti su lietuvaite. Kai pamato kitą lietuvaitę, galvoja, kad ir ji tokia pati. Kaip ir mes – matome vieną musulmoną ir galvojame, kad visi yra lygiai tokie patys. Jei nueinu į klubą, susitinku vaikiną, pasakau, kad iš Lietuvos, išgirstu -  'Aaa, Eastern European'. Netikęs įvaizdis sudarytas. O jei dar esi graži mergina, su maža suknele, pastumta krūtine - tada jau viskas  - Vodka geri. Jei pasakau, kad 'ne, ne, aš negeriu', iš karto  - 'kaip tai negeri - juk visos geria'. Jei einu gatve daugelis galvoja, kad esu blondinė. Kai fotografuojuosi niekas nežino, kad turiu fondą, kad aš kažkieno sodą padėjau tvarkyti, ar kambarį prieš penkias minutes siurbiau, valiau. Žmonės sprendžia, kokia tu esi iš išvaizdos ir iš kelių nuogirdų ir net neduoda galimybės parodyti, kokia esi iš tikrųjų.  
 
Garsioji Carmen Electra ('Perfect Catch' vedėja), girdėjau, tau didelio įspūdžio nepaliko? 
Su Carmen Electra bendravome, bet neesame draugės kaip kartais parašo. Ji yra daug mažesnė už mane. Aš nuotraukose taip pat atrodau aukštesnė. Dėl legalių priežasčių negaliu sakyti, kuo ji ten užsiiminėjo, bet kartais nesiorientavo, kas vyksta aplinkui, negalėjo prisiminti eilučių, kur aš, iš kitos šalies, lengvai įsimindavau. Carmen tikrai kažką naudojo, per visą šou buvo su akiniais nuo saulės. Žvaigždė pasidaro nebežvaigždė, kai pamatai tokį lygį viduryje baltos dienos. 
 
Vaikino šiuo metu neturi? 
Neturiu. Ieškau. Lietuvaičio ieškau (juokiasi). 
 
Tai koks vyras tau būtų idealus laimikis? 
Man patinka vyriški, kurie nepraleidžia per daug laiko prie veidrodžio, nevilki aptemtų džinsų, plaukų priežiūrai neskiria daugiau laiko nei aš. Raumenys patinka. Taip, raumenų gali turėti ir būti stipresni, pasportavę. Kaip dėl gėrimo, rūkymo? Nesinori aišku. Bet jei išgertų bokalą alaus – ne problema. Tautybė tai nesvarbu iš tikrųjų. Jei geras žmogus lietuvis, gali būti lietuvis, jei yra rusas – gali būti rusas ar anglas. Žinoma, jei labai skiriasi tradicijos ir kultūros draugystę nelengva išsaugoti. Ir taip nelengva sutikti tą žmogų, o kai yra skirtinga tautybė, kultūra dar ekstra prisideda sunkumų. 
 
Su buvusiu vaikinu airiu drauge atsikraustėte į Londoną, jau net apie vestuves kalbėdavote, kodėl išsiskyrėte?  
Draugystė buvo ideali. Su juo išsiskyriau ne todėl, kad jis mane stengėsi padaryti namų šeimininke, o aš bėgau. Mes tiesiog buvom per jauni gyventi suaugusių gyvenimą.  
 
Tai kiek laiko jau esi viena? 
Su paskutiniu draugu išsiskyriau prieš metus ir mėnesį. Pradėti draugauti su kažkuo vėlgi reikia laiko. Aš draugui visuomet noriu skirti šimtą procentų dėmesio ir to pačio tikiuosi iš jo. Žinau save, žinau, kad kiekvieną kartą, kai prasideda draugystė atsipalaiduoju, pasidarau ne tai, kad tinginys, bet noriu praleisti kuo daugiau laiko su tuo žmogumi. Dabar šimtas mano procentų skirta darbui. Bet kai atsiras žmogus, atsiras ir laiko. 
 
Agnės naujausia fotosesija San Tropeze, prieš kelias savaites. Foto: Anna Fowler. 

Kritikos, komentarų sulauki daugybę. Gal įsiminė koks vienas komentaras? 
Kažkas paliko komentarą po straipsniu interneto portale, kad esu per stora. Parašė, 'kaip jinai gali būti modeliu tokia stora'. Kažkaip panašiai. Pasižiūrėjau į save ir pagalvojau: mano dydis yra šeštas – aštuntas, tai kokio plonumo reikia būti, kad įtikčiau tam žmogui. Tiesiog įstrigo šis komentaras, nes Anglijoje visi sako, kad esu per kūda, o tautiečiams – per stora. Gal žmonėms Lietuvoje yra toks kompleksas  - turi būti tokio pačio svorio kaip visi, ūgio kaip visi, daryti tą pati, ką ir visi daro, neišsiskirti.  
 
Tavo palinkėjimas Londonietės skaitytojams. 
Jei kažko norite  - siekite, dirbkite ir nenuleiskite rankų. Palinkėčiau negalvoti, kad jeigu kažkas pasako, kad netinki kažkam, nereiškia, kad turi tuo tikėti. Gali bandyti ir pasiekti, įrodyti, kad gali. Jei žmonėms patinka, ką jie daro, kuo užsiima  - gyventi šimtą kartų lengviau, kiekvieną dieną mėgaujiesi darbu. Siekite ir darykite tai, kas patinka vietoje to, kad klausytis kitų žmonių. Palinkėčiau negalvoti, kad būsiu advokatė, nes tai prestižas, kai iš tikrųjų svajoji būti menininke. 

Agnės Rankinukas čia>>>>>>>