„Kuriu grožį, darau moteris laimingesnes, labiau pasitikinčias savimi“, - sako 2005 metais Jungtinės Karalystės nagų dekoravimo konkurse Fantasy Nail Art kategorijoje pirmą vietą laimėjusi Aida Didžbalienė (41).

Prieš tris su puse metų į Angliją paskui meilę atvažiavusi, dabar Rytų Londone, Barking'e gyvenanti Aida iškart pradėjo dirbti pagal specialybę lietuviškame grožio salone.

Amatas
Nagų technikės darbas yra labai moteriškas amatas visur žemėje garantuojantis duoną, nes nuo pasaulio pradžios moterys gražinosi ir gražinasi visame pasaulyje. Klientūrą susirinkti tetrunka pusę metų. Dalis paties darbo labai techniška, didelio talento sutvarkyti nagams nereikia, tai tas pat, kaip darbas prie konvejerio. Dailinu ir tapau apie 10 – 20 minučių, tik čempionate galiu leisti sau dirbti dvi su puse valandos. Klasikinį manikiūrą darau apie dvidešimt minučių, priauginimą ar jo papildymą – valandą. Nepatyręs specialistas gali dirbti ir tris. Dirbu greitai ir kokybiškai. Žinoma, yra už mane geresnių, tokių į kuriuos aš pati lygiuojuosi – pavyzdžiui – pasaulinio garso meistras Tom‘as Halcomb‘as. Nesakau, kad nebūna smulkių klaidelių, taisau, stengiuosi, nenoriu sugadinti vardo. Mano klientes dažnai net parduotuvėse stabdo moterys, apžiūrinėja nagus ir klausia, kur darytas manikiūras.
Esu patenkinta savo profesija. Smagu dirbti mėgstamą darbą ir gauti už jį gerus pinigus. Žmogui labai didelę reikšmę turi darbas, bent jau man, visada jį branginau. Juk beveik pusę gyvenimo praleidžiame darbe, su kolektyvu, klientais. Žinoma, mūsų moterys yra labai gabios, todėl praktiškai visos yra manikiūrininkės ir pedikiūrininkės, viską daro pačios. Dėkui Dievui dar yra ir kitokių, nes kitaip numirčiau badu. Gaila, kad Londone išnaudoju vos pusę savo darbo potencialo. Iš esmės nebijau jokio darbo, ką reikėtų, tą ir dirbčiau, smagu būtų veikti ką nors susijusio su menu.

Klientai
Salonas, kuriame dirbu, įsikūręs prastą reputaciją turinčiame Upton Park rajone. Lietuvoje klientės buvo aukštesnio socialinio sluoksnio: daktarės, advokatės, verslininkės, nes tais laikais šimtas litų už mano paslaugas buvo nemaži pinigai. O čia, ne paslaptis, dauguma moterų, bent jau mano rato, dirba paprastą darbą, net jei ir aukštuosius baigę. Dirbtinus nagus priauginu už £38, pildau pradedant £25. Lankosi pas mane lietuvės, rusės, lenkės, klientės atveda viena kitą anglę. Pastovių klientų Lietuvoje turėjau apie šešiasdešimt, o čia – apie trisdešimt. Ateina ir vyrai verslininkai, stilistai. Vienas indas pastoviai lepinasi pedikiūru. Lietuvaitės galėtų pasimokyti iš jo, kaip prižiūrėti kojas. Pradžioje buvo nejauku daryti manikiūrą ar pedikiūrą vyrams, bet dabar jau nėra jokio skirtumo. Vyrai nori paprasto manikiūro, tik apkarpyti odeles. Lietuvių vyrų samprata apie manikiūrą dar keista - jei vyras darosi manikiūrą, vadinasi, jis gėjus. Tuo tarpu Amerikoje kiekvienas rimtesnes pareigas turintis vyras lankosi salone kas dvi savaites, nes tvarkingos rankos yra dalis kostiumo, tai taip pat natūralu, kaip kasdien valytis dantis.
Labai susidraugauju su klientais. Su pastoviom klientėm taip susibendraujam, kad ir moteriškas paslaptis išsipasakojame viena kitai.
Bet yra nežinančių, ko nori, ir ką bepadarytum, vis negerai. Vienai teko net du kartus perlakuoti nagus. Dažnai išgirstu labai nekonkretų prašymą – ''padarykite taip, kad būtų gražu''. Bet dauguma klienčių yra labai geranoriškai nusiteikusios, juk kuriu joms grožį. Geriausiai sekasi dirbti su manimi pasitikinčiomis moterimis, tada ir dailė, ir kita gražiai gaunasi.  O pasitaiko labai priešiškas žmogus, tada nesileidžiu į ilgas kalbas. Kai kurios klientės bando mane auklėti, mokyti, kaip dirbti, aiškina, kaip kitur joms darė manikiūrą. Tokioms mandagiai paaiškinu, kad darau taip, kaip aš darau ir pasiūlau daugiau nebeateiti, jei joms nepatiks rezultatas. Jei žmogus kultūringas, jis ''nedrasko akių'', paprasčiausiai nebeateina, o Londone gyvena visokių žmonių, tad tenka susidurti su netikėčiausiomis situacijomis. Kartą, tik atvažiavusi į Londoną, tvarkiau nagus afrikietei, ji nusiavė sportbačius, o po to paprašė, kad juos apaučiau. Kai atsiklaupusi moviau jai batus, labai, labai pasigailėjau, atvažiavusi į Angliją. Lietuvoje klientės labiau vertino ir gerbė mane, jei negalėdavo ateiti, visada paskambindavo. O čia neateina ir paskambinus pasiteirauti ar neužmiršo, gali piktai aiškinti, kad ją iškvietė į darbą ir tai yra daug svarbiau nei nagai. Klientės darbas jai pačiai yra viskas, o mano darbas – neegzistuoja. Juk tuo metu galėčiau priimti kitą žmogų. Toks yra ir kai kurių lietuvių požiūris: paslaugas nori gauti kaip galima pigiau, bet save visada vertina labai brangiai.

Sunkumai
Profesinėje srityje dirbdama čia jokio kilimo nejaučiu. Galbūt ne savo kėdėje sėdžiu, ne su tais žmonėmis turėčiau dirbti? Kai darbo grafikas labai įtemptas, o klientės net nepaskambina, kad neateis, aplanko mintys, jog mano paslaugų Londone išvis niekam nereikia, pasijuntu, jog nesuprantu, ką čia veikiu. Nekalbu apie pastovias klientes, jos nuoširdžiai nenori, kad išvažiuočiau kitur. Neišsižadu nei Anglijos, nei Lietuvos, bet dabar savo ateitį matau už Atlanto. Gal todėl, kad ten gyvena mano sesuo su kuria sieja labai stiprūs ryšiai, nes esame vienintelės artimiausios, tėvai jau mirę. Be to, Londone nėra krūvio, kokio norėčiau, gal trūksta reklamos bei neišmanantys arba nesirūpinantys kokybe žmonės ieško pigesnių paslaugų. Ketvirtas Kalėdas dirbu čia ir matau, kad mažėja klientų, nes salonai auga kaip grybai po lietaus. Natūrali konkurencija gerai, liūdniau, kad dauguma čia gyvenančių lietuvių dirba valytojomis, viešbučiuose, tad net ir paprastą manikiūrą už dešimt svarų tris alkanas burnas Lietuvoje maitinančiai ir taupančiai moteriai pasidaryti prabanga. Iš kitos pusės, aš savo darbą vertinu, gerbiu, labai stengiuosi ir negaliu imti kapeikų. Kiekvienas profesionalas turi uždirbti gerus pinigus. Galėčiau dirbti ir angliškame salone, per beveik ketverius metus pramokau kalbos, bet labai nemėgstu pasikeitimų: dabar iki darbo keliauju tik dešimt minučių, čia pat ir mergaitės mokykla, o jei dirbčiau centre, reikėtų daug važinėti, samdyti auklę. Ilgiuosi Lietuvos, tikrai man ten nebuvo blogai, o dabar gerai tol, kol turiu svarų, kai jie eina į pabaigą, nebenoriu ten būti, kai pagalvoju, kiek už viską reikia mokėti dabartinėmis sąlygomis.
 
Svajonės
Labai noriu išbandyti jėgas pasauliniame nagų čempionate, kuris kas metai vyksta Las Vegase, Amerikoje. Ten dalyvauja pasaulinio lygio meistrai. Man svarbu ne nugalėti, bet dalyvauti. Net ir Anglijoje dalyvavau be didelių vilčių ir investicijų, nes buvau dar tik atvykus. Nieko nebeplanuoju, nes jei tik taip padarau, tuoj pat viskas apsiverčia. Jau buvau suplanavusi išvažiuoti į JAV, su seserimi Loreta norėjome atidaryti nuosavą grožio saloną, pardaviau butą Lietuvoje, ieškojau bilieto skrydžiui. Bet teko atidėti planus, kol netapsiu legalia Amerikos gyventoja. Labiau nei salono, norėčiau įgijus licenziją atidaryti savo mokyklą.

Pradžia
Kaune baigiau porceliano dekoravimą ir devynerius metus kompanijoje Jiesia dekoravau indus, tik 1994 metais, kai gamykla atsidūrė ant bankroto ribos, teko rinktis kitą specialybę. Dirbau barmene pas tetą, bet supratau, kad tai ne man, nes esu meniškos sielos.
Kartą pažįstama psichologė, pamačiusi mano pačios sau ištapytus nagus paragino mokytis manikiūro paslapčių. Man visuomet labai patiko gražios rankos ir nagai. Pasak amerikonų - šypsena ir rankos išduoda žmogaus socialinį sluoksnį, kultūrą. Sesuo nagus puošdavo profesionaliame grožio salone, gėrėjausi jais, bet tuo laiku tai buvo brangus malonumas, tad manikiūrą darydavausi pati. Kadangi prieš tai dvylika metų su teptuku rankoje prabuvau, rezultatas traukė ir kitų akį. Galiausiai 1998-aisiais įgijau manikiūrininkės-pedikiūrininkės specialybę. Dar po trijų metų Rūtos ir Eriko Baublių, į Lietuvą įvežusių viską, kas susiję su dirbtinais nagais ir kvietusių stipriausius pasaulio meistrus vesti mokomuosius seminarus, kompanijoje Nagavita pradėjau mokytis nagų technikės amato.

Mokinės
Lietuvoje turėjau apie keturiolika mokinių, Londone  - šešiolika. Mokinės pas mane atlieka kvalifikacinį kursą prie meistro. Aš turiu tarptautinius amerikiečių sertifikatus, leidžiančius man dirbti visame pasaulyje, bet mokinėms perteikiu tik praktines žinias, dar neturiu juridinės teisės išduoti baigimo sertifikatus. Baigimo pažymėjimus mokinės įgyja britiškose mokyklose. Meistras turi išmanyti natūralų nagą, žinoti bendras biologijos, medicinos, higienos žinias.  Mokykloje gautas pagrindines žinias gilinti visada galima savarankiškai, skaitant knygas. Londonietės mokinės jau sėkmingai dirba, viena – Vakarų Londone, kelios – namuose, dar dvi - lietuviškuose vietiniuose salonuose.

Istorija
Priauginamus nagus prieš šešiasdešimt metų Amerikoje išrado odontologas. Jam bandant odontologines medžiagas ant nago netyčia užtiško skystis, kuris pradėjo kietėti. Vyras nespėjo jos nušlifuoti ir vėliau pamatė, kad taip galima suformuoti dirbtinį nagą – tai ko troško moterys. Juk gražios rankos pirmiausia yra gražūs nagai. Taip buvo suformuotas pirmas akrilinis nagas. O gelis – keturiasdešimt metų tobulintas beveik natūralaus nago atitikmuo. Nagų pramonė iki dabar koja kojon eina su odontologija. Kai atsirado helio plombos ir jų kietinimui pradėtas naudoti ultravioletinis spindulys, tada atsirado ir geliniai (angl. gel nail) nagai.

Patirtis
Kartą pabandymui vienos rankos nagus papuošiau akrilu, kitos – geliu. Akrilas yra nelanksti, spaudžianti medžiaga, naktį pabudau nuo skausmo, lyg būtų nudaužti nagai. Toks jausmas būna tik parą laiko, paskui praeina. Gelis, priešingai, idealiai atitinka natūralų nagą ir jau po poros valandų jautiesi kaip su savo nagais. Gelis yra ištobulintas akrilo variantas. Akrilas atsparesnis smūgiui, bet jis šiek tiek pažeidžia natūralų nagą ir turi labai stiprų kvapą. Man pačiai dirbant su akrilu po dviejų, trijų valandų plyšta galva, nors mokslo įrodyta, jog šis kvapas žmogui poveikio neturi. Dar akrilas sąveikauja su žmogaus organizmu. Jei moteris turi nesveikas kepenis, akrilinius nagus organizmas gali atmesti, jie gali nukristi. Nagai yra labai susiję su kepenų darbu. O gelis sustingsta kaip stiklas ir nepraleidžia jokių medžiagų, nesąveikauja su jokia organizmo funkcija.

Rizika
Mitas, jog dirbtiniai nagai kenkia natūraliems. Pažeisti nagus gali neprofesionalas. Svarbu nagus saugiai uždėti ir nuimti. Jei nulupsi, žinoma, pakenksi, nes nuimsi ir natūralų sluoksnį. Gelį galima nukirpti ir natūraliai nuauginti. Nagai nėra dantys, jie visada atauga, po mėnesio, dviejų pilnai atsistato natūralus nagas. Jei nagai lūžinėja, silpsta, dažniausiai kaltas paveldėjimas ir išorinis chemikalų poveikis dirbant be pirštinių. Svarbu neužmiršti, jog norint turėti gražius plaukus ir nagus visąlaik reikia juos prižiūrėti. 
Spa manikiūras atsirado prasidėjus užkrečiamoms ligoms. Jį darant labiau masažuojamos rankos, nekarpomos odelės, nors einat pas sąžiningą meistrą nereikia bijoti ir klasikinio manikiūro, nes visi įrankiai yra dezinfekuojami. Visad savo mokinėms sakau – nedaryk kitam to, ko nenorėtum, kad tau padarytų. Jei darant klasikinį manikiūrą per giliai neįkerpama odelė, ligos nepernešamos. Kai kurių moterų kraujo kapiliarai yra ypač arti odelių, tada reikia labai atsargiai jas karpyti. Aš neesu spa manikiūro šalininkė, nes jis labiau atpalaiduojantis, jau grįžus namo ir nusiplovus rankas beveik nebelieka šio manikiūro žymių, atstumtos odelės grįžta į savo vietą. Pati labiau mėgstu nagų priauginimą, nei paprastą, klasikinį manikiūrą. Mano nagai yra darbo vizitinė kortelė ir pavyzdys klientėms. Visad stengiuosi kažką naujo sugalvoti, nes klientės pamatę irgi nori tokio pat manikiūro.

Mada
Sunku pasakyti, kas konkrečiai diktuoja nagų madų tendencijas, kadangi kiekviena šalis turi savo nagų industriją, produktų kompanijas, kurių dizaineriai kuria savas madas. Šiemet madingas prancūziškas manikiūras, tik ne baltu, o raudonu galiuku. Konkrečių tendencijų nėra. Dabar jau nebereikia derinti lako spalvą prie lūpdažio ar rūbų. Populiariausias manikiūras – prancūziškas, tik moterys renkasi skirtingas formas. Vienos labiau mėgsta kvadratinius nagus, kitos – smailėjančius. Anglės konservatyviai mėgsta bukus nagus, o lietuvės nešioja labiau smailius ar ovalius, ypač jei tai dirbtiniai, nes jie daug patogesni. Su dirbtinais kvadratiniais ilgais nagais labai sunku paimti monetas, ką nors daryti. Anglai pamatę smailius nagus iš karto pasako, jog moteris iš Rytų Europos. Lietuvių dizaineriai dabar labai vertina natūralumą. Tai yra gerai, bet rankos turi būti sutvarkytos, nes natūralus nagas Lietuvoje dažnai suprantamas kaip visai neprižiūrėtas. Ir dar – tokius nagus prižiūrėti reikia daug daugiau laiko. Nagas yra plonas, lankstosi, tad lakas nubyra, nulūžinėja. Šiuo atveju dirbtini nagai sukurti tinginėms, juos tvarkyti reikia tik kas tris savaites.

Priemonės
Dirbu su žinoma pasulyje produkcija. Kiekviena kompanija turi savo „arkliuką“, tad gelį perku tik amerikiečių  kompanijos IBD, nagų galiukus - NSI , tai pat Chris Rio baltą gelį ir labai gražias puošybos priemones, EASY FLOW – dildes, OPI, ORLI, CHINA GLAZE - tik profesionaliam darbui skirtus lakus. Dažniausiai lakus perku parodoje ar atsivežu iš Amerikos, jų užtenka pusei metų. Būna, kad klientės atsineša savo lakus, tada vykdau jų norus. Kokybiškos priemonės atrandamos tik per ilgą darbo patirtį, daug tenka ir išmesti. Darbo įrankius visada palieku darbe vien dėl to, kad atėjusios į svečius draugės neprašytų tuo pat metu ir manikiūrą padaryti. Juk kai stalių į svečius kvieti, neprašai, kad tuo pat apsilankymu ir spintelę surinktų. Nemaišau malonumo su darbu.

Meilė
Į Angliją važiavau vedama meilės lietuviui, buvau net ištekėjusi, bet jau išsiskyriau, pasirodė, kad tik vizija ta meilė. Tikiu tik meile vaikams, tėvams, artimiesiems, kitokios meilės nėra. Esu labai nusivylusi meile vyrams. Buvęs vyras nėra blogas žmogus, tiesiog mes abu esame labai stiprios asmenybės, valdingi, negalime pasidalinti finansinių zonų. Sąžiningas, bet ne mano žmogus. Dar teks ieškoti savo puselės. Pasak vokiečių rašytojos Susann‘os Kubelk‘os, neverta bandyti derinti to, kas nelimpa, turi iškart derėti, gautis savaime. Padariau išvadą, kad esu individualistė, kaip katinas turiu gyventi viena. Ir miegoti turiu viena, kitaip nepailsiu. Kai žmonės peržengia keturiasdešimties metų ribą, vienas knarkia, kitas vartosi.

Laivalaikis
Su vaikais ir šuniu mėgstame  keliauti automobiliu. Kaune kiekvieną savaitgalį tradiciškai važiuodavome į mišką pasivaikščioti, paskui - į indų virtuvę pietauti. Čia važiuojame į labai lietuvišką Laughton‘o mišką. Nemėgstu masinių susibūrimo vietų. Londone atrandu teatrus, Čaikovskio muziką.

Patarimas
Jei mokate anglų kalbą ir esate nagų technikė, galite drąsiai ieškoti darbo, dabar laikraščiuose  populiariausi ieškomi specialistai – manikiūrininkai, kosmetologai ir kirpėjai, nes įsikūrėb labai daug naujų salonų. Pati pažįstu keturias lietuves manikiūrininkes dirbančias Londone.

Trumpai
Mano didžiausia vertybė – blaivybė, negeriu aštuonerius metus.
Laimė man -  meilė artimam žmogui.
Pinigai man - laisvė.
Draugai man -  bendravimas, laisvalaikis.
Šeima man yra vaikai - didžiausia vertybė.
Gyvenimas yra pažinimas, siekis išeiti tobulesnei nei atėjau.
Gyvenimo variklis yra meilė vaikams.
Svajoju, kad vaikai užaugtų dori žmonės.