Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke sveikina valdančiųjų parlamentarų iniciatyvą sukurti Lietuvio paso institutą, tačiau sprendžiant šį klausimą paragino neužmiršti ir svarstymų dėl dvigubos pilietybės.
Užsienyje gyvenančių lietuvių atstovė BNS antradienį sakė, kad Lietuvio pasas padėtų emigrantams išlaikyti ryšius su Lietuva.
Vis dėlto ji tvirtino, kad tokį dokumentą turintys lietuviai negalėtų jaustis pilnavertiškai, nes negalėtų dalyvauti politiniame šalies gyvenime.
„Aš manau, kad tai yra geri žingsneliai į priekį kalbant apie tai, kaip išlaikyti ryšius su užsienyje gyvenančiais lietuviais, bet (...) tokie žmonės būtų tik iš dalies Lietuvos dalis“, – teigė D.Henke.
Pasak jos, parlamentarai neturėtų atsisakyti idėjų iš esmės įteisinti dvigubą pilietybę.
„Pilietybės išlaikymas ir Lietuvio pasas nebūtų adekvačiai tas pats. Kuo tas ryšys su Lietuva bus didesnis, tuo daugiau žmonių į ją grįš, atneš savo investicijas“, – kalbėjo Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė.
Kai kurie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime nariai ir socialdemokratai antradienį pasiūlė įsteigti Lietuvio paso institutą. Jis pilietybės neturintiems lietuvių kilmės emigrantams būtų pilietybės alternatyva.
Pagal pataisas, Lietuvio pasas suteiktų išeiviams beveik visas piliečių turimas teises, išskyrus kandidatuoti rinkimuose ir juose balsuoti.
Užsienyje gyvenančių lietuvių aktyvumas rinkimuose yra itin nedidelis. Pavyzdžiui, pernykščiuose Seimo rinkimuose dalyvavo 3 proc. visų balsavimo teisę turinčių užsienio lietuvių.
Pasak D.Henke, tai lemia ne tik emigrantų pasyvumas, bet ir dalyvavimo rinkimuose sąlygų vis nepagerinanti valstybė.
Pasaulio lietuvių bendruomenė jau ne vienus metus ragina politikus įvesti balsavimą internetu, sukurti atskiras vienmandates rinkimų apygardas, kur Seimo narį rinktų tik emigrantai.
„Jeigu mes skaičiuojame, kad viena apygarda yra 20 - 30 tūkst. balsuotojų, tai galime paskaičiuoti, kiek vien Londonas turi lietuvių“, – BNS tvirtino D.Henke.
Parlamentarų Ramūno Karbauskio, Andriaus Palionio, Eugenijaus Jovaišos, Juozo Bernatonio ir Arūno Gumuliausko įregistruotame projekte numatyta, kad Lietuvio pasą turintys žmonės turi teisę supaprastinta tvarka atkurti ar įgyti Lietuvos pilietybę, taip pat ją susigrąžinti.
Be to, Lietuvos paso savininkai turėtų galimybę atvykti ir nuolat gyventi bei dirbti šalyje, teisę į švietimo, studijų ir mokslo lengvatas.
Siūlomas projektas numato, kad Lietuvio pasą galėtų įgyti visi lietuvių kilmės asmenys. Jais laikomi asmenys, kurių tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu bei deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu.
Projekte taip pat numatyta, kad Lietuvio pasą galėtų gauti šalies pilietybę gimimo būdu po nepriklausomybės atkūrimo įgiję lietuviai ir jų sutuoktiniai, vaikai ir vaikaičiai.
Į šį dokumentą gali pretenduoti ir vaikai bei vaikaičiai asmenų, turėjusių Lietuvos pilietybę iki 1940 metų birželio 15 dienos.
Projektą įregistravę Seimo nariai teigia, kad Lietuvio paso institutas gali tapti viena priemonių, kuri sustabdytų emigraciją ir paskatintų išeivių sugrįžimą į Lietuvą.
Opozicijos politikai ir „valstiečių“ deleguotas premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Lietuvio pasas nebūtų tinkama alternatyva dvigubai pilietybei.
Seime pastaruoju metu svarstyta galimybė gerokai išplėsti asmenų, galinčių turėti teisę į dvigubą Lietuvos ir kitos šalies pilietybę, sąrašą. Po diskusijų parlamentas paprašė Konstitucinio Teismo išaiškinti, ar įstatymu galima įtvirtinti teisę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo į Europos Sąjungos ir NATO šalis išvykusiems Lietuvos piliečiams.
Konstitucinis Teismas anksčiau yra išaiškinęs, kad dviguba pilietybė galima tik atskirais atvejais, o ją plačiau leisti galima tik pakeitus Konstituciją. Straipsnį dėl pilietybės galima pakeisti tik surengus referendumą.
Autorius: Saulius Jakučionis, BNS
