Pernai išvykimą iš Lietuvos deklaravo 51 tūkstančiai emigrantų, tai yra 6,4 tūkstančiais daugiau nei 2015 metais. Nors milžiniški emigracijos mastai šiandien pripažįstami bene didžiausiu valstybiniu iššūkiu, dalis verslininkų atranda ir privalumus, kuriuos gausėjanti tautiečių diaspora Europoje atveria lietuvių eksportuotojams.
Nerimą keliančios tendencijos
Šių metų kovo mėnesį iš Lietuvos emigravo 4607 gyventojai, tai yra 1129 gyventojais daugiau nei per tą patį mėnesį prieš metus. Neigiamas išlieka ir emigracijos bei imigracijos skirtumas: praėjusiais metais iš Lietuvos emigravo 29,6 tūkstančiais daugiau žmonių negu imigravo. O remiantis balandžio mėnesį atliktais „Spinter tyrimų“ duomenimis, trečdalis gyventojų norėtų laikinai emigruoti iš Lietuvos.
Prognozuojama, kad 2047 metais Lietuvoje liks tik 1,99 milijonai gyventojų. Siekiant apriboti gyventojų skaičiaus mažėjimą bei suformuoti galimybes į Lietuvą sugrįžti užsienio šalyse gyvenantiems lietuviams, Seime aktyviai svarstomas dvigubos pilietybės klausimas.
Tačiau į eksportą orientuoti lietuviški verslai emigracijos procesuose įžvelgia ir privalumų. Lietuviško kapitalo stumdomų sistemų gamintojas „Slider“ pripažįsta, jog būtent lietuviai emigrantai yra efektyviausi vietos gaminių ambasadoriai Europoje: „Mūsų išeiviai yra verslūs ir imlūs naujovėms. Praktika rodo, kad jie yra gera tarpinė grandis, norint pristatyti ir sparčiau įversti produktus naujoje rinkoje“.
Pasiūlė partnerystės programą
Siekdama paspartinti plėtrą Vakarų Europoje, bendrovė sukūrė specialią tautiečiams skirtą partnerystės programą. Atranką perėję lietuviai partnerystės teise valdys prekės ženklą savo rinkoje ir pagal septyniose Europos šalyse jau pasiteisinusį modelį vystys nuosavą verslą.
„Slider startuolių sistema veikia franšizės principu ir skirta svajojantiems apie nuosavą verslą. Su lietuviais mums lengviau kokybiškai komunikuoti, dalintis informacija ir įgūdžiais. Jie geriau pažįsta vietos rinkų kontekstą, nes patys ten gyvena. Žvelgiame į juos, kaip į galimybę paspartinti plėtrą“, - teigia projekto autorius Nerijus Daugalas.
Pašnekovas atskleidė, jog naujasis bendradarbiavimo modelis pasiteisino Airijoje, todėl šiandien bendrovės taikiklyje – kitos rinkos, kuriose įsitvirtinę lietuviai. Spintų ir pertvarų gamyboje naudojamos slankiojančios sistemos šiuo metu taip pat eksportuojamos į Didžiąją Britaniją, Rusiją, Čekiją, Latviją ir Rumuniją.
Pozityvus emigracijos poveikis įmanomas?
Ieškant pozityvaus emigracijos poveikio Lietuvos ekonomikai, įprasta vadovautis trumpojo laikotarpio perspektyva. Trumpuoju laikotarpiu šalies ūkiui ir ekonomikai emigracija gali būti naudinga dėl sumažėjusio nedarbo lygio ir piniginių įplaukų, kurias į tėvynę siunčia užsienio šalyse dirbantys gyventojai.
Tačiau ilguoju laikotarpiu emigracija matoma kaip neigiamas veiksnys: dideli iš Lietuvos išvažiuojančių gyventojų srautai lemia kvalifikuotų darbuotojų trūkumą. Sudėtingiau užtikrinti adekvatų sveikatos priežiūros, pensijų, švietimo finansavimą.
Kita vertus, sutariama, kad neigiamą emigracijos poveikį galėtų bent dalinai atsverti išaugęs lietuviškų prekių eksportas, kadangi dalis pajamų iš užsienyje parduotų gaminių sugrįžta į Lietuvą. Šiuo būdu į lietuviškų įmonių eksporto plėtrą įsitraukiantys tautiečiai gali aktyviai prisidėti prie gimtosios šalies ekonomikos augimo.
